Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

LTStraipsnyje analizuojamos kalbos sistemą ir komunikacinius kalbos vienetus įvardijantys kalbotyros terminai, nurodomos probleminės sritys, t. y. poreikis nuosekliau įvardyti kalbos sistemos terminų grupes tipais, rūšimis ar atmainomis; būtinybė sukurti naujus ar skolintis terminus kai kuriems kalbos tipams pavadinti (pvz., bendroji, bendrojo pobūdžio, bendrosios aplinkos kalba, registras), detalizuoti ir apriboti konkuruojančius terminus (specialioji, dalykinė, specialybės kalba, kalbos domenas). Detaliau, remiantis trimis šaltiniais (informaciniais leidiniais, lingvistikos darbais ir tekstynu) analizuojamos kalbos vienetus įvardijančios terminų poros: tekstas – diskursas, teksto tipas – žanras, atskleidžiami šiais terminais įvardijamų sąvokų apimties neatitikimai, nenuoseklus pateikimas žodynuose ir vartosenos ypatumai. Siūloma tekstą ir žanrą apibrėžti plačiau, kad šių terminų apibrėžtys atitiktų ne tik jais įvardijamų dalykų teorinę sampratą, bet ir pakitusią realią vartoseną kalboje, o diskursą ir teksto tipą įtraukti į kalbotyros terminus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Funkciniai stiliai; Informaciniai leidiniai, žodynai, kalbotyros darbai; Kalbos atmainos; Kalbos rūšys; Kalbos tipai; Lietuvių kalbotyros terminai; Lietuvių lingvistiniai terminai; Corpus of Contemporary Lithuanian Language; Functional styles; Informative publications, dictionaries, linguistics; Language tipes; Lithuanian linguistic terms; Sorts of language; Variety of language.

ENThe paper deals with two groups of Lithuanian linguistic terms. One group consists of the terms referring to different types and sorts of language as a system, e.g. literary, standard language, language and speech, written and spoken, public and private language, functional styles, etc. Another group comprises the names of the communicative units of language, i.e. text, discourse, text type, and genre. The first group is merely overviewed pointing out the need to have more consistent generic names, and some equivalents for widely spread linguistic terms in English, such as language for general purpose vs language for specific purpose, and registre. The second group of terms is analysed using three different sources: dictionaries and encyclopedias, theoretical papers, and the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. Analysis of different sources revealed the discrepancy between the theoretical approaches to the notions mentioned above, definitions of the terms in general and specific dictionaries and their usage in the general corpus. It was suggested to widen the definition of the terms text and genre in order to make them compatible with the most recent theoretical approaches as well as everyday usage. The other two terms discourse and text type were suggested to be included in the list of linguistic terms and defined. [From the publication]