LTStraipsnyje nagrinėjamas pradinių klasių mokinių asmenybės dorinis ugdymas filosofijos kontekste pasitelkiant populiariąją muziką. Pažymima, kad temos aktualumą lemia šios muzikos populiarumas tarp vaikų ir prieštaringas jos ir jos poveikio vaikų dvasinei raidai vertinimas. Nagrinėjamos Sokrato, Platono, Aristotelio, viduramžių, renesanso, naujųjų laikų, 19 ir 20 amžių filosofų pažiūros į muziką ir jos ugdomąjį poveikį. Apibendrindama filosofines koncepcijas, autorė teigia, kad jose nekvestionuojama populiariosios muzikos reikšmė vaiko vertybių formavimuisi, o egzistencializmo koncepcijos dargi mato čia saviraiškos ir savęs atradimo galimybę. Pateikiamas konkretus pavyzdys, kaip į pamoką įtraukti populiariosios muzikos kūrinį, stengiantis, kad tai būtų vertybiškai angažuotas procesas, muzikinės ekspresijos dėka padedantis vaikams ieškoti savęs ir atskleisti save. Konstatuojama, kad populiarioji muzika daro didelę įtaką moksleivių vertybių formavimuisi ir jų dvasinei raidai, todėl jau nuo pradinių klasių būtina ieškoti būdų, kaip pozityviai panaudoti šią muziką ugdymo procese. Siūloma muzikinį ugdymą ir muzikinę veiklą nukreipti vadinamąja emocinės loginės percepcijos kryptimi, ugdymo turinyje įžvelgiant mokinių dvasinių vertybių puoselėjimo galimybes. Pažymima, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniai yra imlūs ir emociškai paveikūs, todėl itin svarbu veikti jų vaizduotę, jausmus, elgesį. Pastebima, kad populiariosios muzikos kaita yra iššūkis ir mokytojams, kurie turi būti pasirengę greitiems pokyčiams ir adekvačiai reaguoti į juos.Reikšminiai žodžiai: Ekspertas pateikia: vertybinis ugdymas; Populiarioji muzika; Pouliarioji muzika; Pradinių klasių mokiniai; Vertybinis požiūris; Vertybinis ugdymas; Vertybėmis grįsta nuostata; Junior school; Popular music; Students; Value based attitudes; Value education; Value-based attitudes.