Neue Möglichkeiten des alten Musters : zu einigen Wortbildungstendenzen in der deutschen und litauischen Mediensprache

LTStraipsnyje nagrinėjamos žodžių darybos tendencijos vokiečių ir lietuvių medijų kalboje. Teigiama, kad gyvenimui įvairėjant, nuolat randasi realijų, kurios turi būti įvardintos. Pažymima, kad lietuvių kalbos vartotojai pastaraisiais metais darosi vis laisvesni ir išradingesni. Atskleidžiama, kad vien 2012 m. Lietuvių kalbos institute buvo užfiksuota apie 3000 neologizmų. Konstatuojama, kad nauji žodžiai arba pasiskolinami, arba sudaromi iš kalboje jau egzistuojančių morfemų. Atskleidžiama, kad naujųjų medijų kalboje esama daug iš šnekamosios kalbos ateinančių elementų. Teigiama, kad internete komunikacijos formos yra tarsi tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos, todėl ten tiek daug kūrybinių žodžių darybos pavyzdžių, ir tai leidžia raštu fiksuoti neologizmus, kurie kaip okazionalizmai atsiranda šnekamojoje kalboje. Autorė pažymi, kad duomenis savo tyrimui ėmė iš laikraščių ir žurnalų, interneto šaltinių, Mannheimo Vokiečių kalbos instituto rašytinės kalbos duomenų bazės, Leipcigo universiteto duomenų bazės, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno. Aptariama konfiksų samprata ir jų vartojimo, daiktavardžių dūrinių darybinės tendencijos lietuvių ir vokiečių medijų kalboje. Reziumuojama, kad medijų kalbai itin būdingas kreatyvumas. Teigiama, kad vokiečių medijų kalboje randasi itin daug okazionalizmų ir neologizmų. Konstatuojama, kad tiek lietuvių, tiek vokiečių kalbose paplitę dūriniai su svetimų kalbų konfiksais. Atskleidžiami neologizmų darybos skirtumai lietuvių ir vokiečių kalbose.Reikšminiai žodžiai: Gretinamosios studijos; Leksikologija; Sudurtiniai žodžiai: vokiečių kalba; Vokiečių ir lietuvių kalba; Vokiečių kalba; Žiniasklaidos kalba; Žodžių daryba; Compoud words; Contrastive linguistics; German and Lithuanian language; German language; Lexicology; Lithuanian langugae; Media language; The language of the media; Word- formation; Word-formation.