The Ideas of national upbringing by A. Maceina in the context of globalization

LTStraipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pedagogo Antano Maceinos darbams apie tautinio auklėjimo problemas, ugdant asmens tautinę savimonę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir išskirti pagrindinius tautinio auklėjimo veiksnius A. Maceinos pedagogikos paveldo srityje, akcentuojant tautinio ugdymo galimybių panaudojimą šiuolaikiniame ugdymo procese. Mokslinių tyrimų metodai: Antano Maceinos mokslinis darbas „Tautinis auklėjimas“ (1934) ir jo moksliniai straipsniai, interpretacija ir aptarimas standartizuotame pokalbyje su keturiais informantais. Ekspertai atstovauja keturioms sritims: valstybei, savivaldybei, mokyklų direktoriams ir mokytojams. Tyrimo analizė parodė, kad A. Maceina tautinį auklėjimą laikė pagrindine ugdymo sritimi švietimo procese, nuo kurio priklauso tautos stiprybė ir jos įvaizdis tarptautinėje erdvėje. Auklėjimas priklauso nuo visų veiksnių – šeimos, mokyklos, valstybės, bažnyčios ir kitų veiksnių, veiklos integravimo, sinergijos siekiant ugdyti tautinį tapatumą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokyklai, kurioje turi būti kaupiami visi švietimo ištekliai (mokymo programos ir mokymo turinys, aplinkosaugos, šeimos, mokytojų, šeimos ugdymo ištekliai, pareigos ir kt.). Interviu su ekspertais rodo, kad požiūris į visus tautinio auklėjimo veiksnius yra skirtingas, taigi tautinis auklėjimas ir jo pasekmės (žmonių atsiskyrimas, emigracija, atsakomybės stoka) didėja, o tautinis identitetas mažėja.Reikšminiai žodžiai: Antanas Maceina; Rasė; Tauta; Tautinis auklėjims; Tautinis identitetas; Tautinis tapatumas; Tautinis ugdymas; Tėvynė; Homeland; Nation; National identity; National upbringing; National upbringing, Antanas Maceina; Race.

ENIn the article, the focus is on the works of teacher Antanas Maceina about the problems of national education, during the development of national self-consciousness of a person. The aim of the research – to analyse and distinguish main factors of national upbringing in the area of pedagogical heritage of A. Maceina, while emphasising the usage of opportunities of national education in the contemporary process of education. The methods of scientific researches: scientific work of A. Maceina "Tautinis auklėjimas" ("Ethnic Education") (1934) and his scientific articles, interpretation and discussion in the standardised conversation with four informants. The experts represent four areas: the state, the municipality, directors and teachers of schools. The analysis of the research showed that A. Maceina considered national education to be the main area in the education process, on which depends the strength and the image of the nation in the international space. The upbringing depends on these factors – family, school, state, church and other factors, integration of activity, synergy, while aiming at developing national identity. Exceptional attention is on the school, where all resources of education (programmes and content of education, educational resources of environmental protection, family, teachers, development of a family, etc.) have to be accumulated. The interview with experts shows, that the approach to all the factors of national upbringing is different. Therefore, national upbringing and its consequences (separation of people, emigration and lack of responsibility) are increasing and national identity decreases.