LTStraipsnyje remiamasi tautinio tapatumo, kaip savo biografijos pagrindu refleksyviai suprantamo AŠ, apibrėžtimi, išryškinama tautinio tapatumo formavimosi problemos globalizacijos sąlygomis, kai atsiranda kosmopolitinio, hibridinio identiteto modifikacijos, atliepiančios visuomenės transformacijas, tačiau nepasiekiančios moralinių tautinio tapatumo formavimosi ištakų, įgalinančių jungti, o ne priešinti skirtingų tautų žmones. Paauglių (VII-IX kl. mokinių) tautinio tapatumo raiškos esminiu kriterijumi laikyta išgyvenimai, kylantys dėl Lietuvos dabarties ir ateities įvykių pajautos. Atskleista, kad tik per penktadalis mokinių juos priskiria pozityviems išgyvenimams, kad jie tarp kitų jausmų užima priešpaskutinę vietą (dar žemiau vertinami tik religiniai). Be to, per pastarąjį dešimtmetį stebima tautinių išgyvenimų silpnėjimo tendencija. Nustatyta statistiškai reikšmingos pozityvios tautinių išgyvenimų sąsajos su dvasinių vertybių - tikėjimo, atsakingumo, jautrumo - visų lygių internalizacija. Jų diapazoną išplečia paauglių požiūriai į - kūrybą, nacionalinį saugumą, tikrą draugystę (terminalines vertybes) ir paklusnumą, tvarkingumą (instrumentines vertybes). Akivaizdu, kad gilėjanti pasaulio sekuliarizacija, dažnėjantys moralinio nuosmukio ženklai daro neigiamą poveikį tautinio tapatumo formavimuisi. Jį dar labiau stiprina linksmumo, malonumų siekiai, komunikaciniai, hedonistiniai, pugnistiniai išgyvenimai, kurie turi neigiamas koreliacijas su tautiniais išgyvenimais, be to, stebima jų didėjimo tendencija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Kaita; Paaugliai; Tautinis tapatumas; Vertybių internalizacija; Change; Globalization; Internalization of value; Internalization of values; National identity; Teenagers.