Viešosios juridinės kalbos kompozicija: teorija ir praktika

LTJuridinė retorika yra tarpdalykinė disciplina, kuri remiasi komunikacijos, psicholingvistikos, literatūrologijos ir kitų mokslų pasiekimais. Straipsnio problema – moderniųjų komparatyvistinių metodologijų taikymas juridinio teksto kompozicijai nagrinėti. Tyrimo tikslas - praturtinti juridinės retorikos diskurso formos ir intonacinės dinamikos sampratą, sustiprinti jo komunikacinį poveikį. Iš pradžių aptariami kai kurie teoriniai retorikos bei muzikos postulatai, pateikiama Wernerio Wolfo intermedialumo klasifikacija, atkreipiamas dėmesys į komunikacijos funkcijas, stiprinančias kalbėjimo įtaigumą. Toliau analizuojama kompozicijos samprata muzikologų darbuose (Viktor Bobrovsky, Hermann Erpf, Ričardas Janeliauskas) ir šiuolaikinėje lietuvių lyrikos teorijoje (Viktorija Daujotytė). Panaudojant komparatyvistinį ir muzikinį funkcinės analizės metodus, nagrinėjama advokato Šarūno Vilčinskio kalba „Ar įžeista garbė?“ („Rinktinės advokatų kalbos teisme“ 1998 m.). Nustatyta, kad šios kalbos forma remiasi klasikine retorikoje trijų dalių forma, kartu joje apibendrinama sonatinė dialektika: čia skirtingų temų - „garbės, orumo“ ir komunistinių skerdynių kaltės - elementai konfrontuojami, panaudojant įvairius perdirbimo ir kontrastingumo būdus. Prieinama išvada, kad muzikinė formos samprata leidžia tiksliau modeliuoti viešosios juridinės kalbos emocines raiškos ypatybes bei dinamiką ir stiprinti poveikį adresatui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Juridinė retorika; Teismo kalba; Diskursas; Diskurso kompozicija.

ENLegal rhetoric is an inter-disciplinary subject, based on communication studies, psycho-linguistics and literary studies, as well as other disciplines. The issue dealt with in this article is the possibility of applying modern comparativist methodologies in the study of the composition of public legal texts. The aim of the article is to analyse the general principles of composition and dynamics used in the public informational-appellational work of Lithuanian lawyer Šarūnas Vilčinskis (1992). His speech (texts) are chosen because of the clear expressive elements, the feeling, the argumentation not just with dry logical facts, but also with words that have a high emotional connotation, such as laisvė (freedom), nepriklausomybė (independence), garbė (honour), orumas (dignity). Using comparativist and functional analysis methodology, the article analyses how these words are conceived and transformed in the judicial discourse process, and what is the influence of their emotional, expressive and logical power on the dynamics of the text. The composition of the lawyer’s speech (texts) is discussed in terms of inner form, i.e. from the viewpoint of process, which is based on various dynamic processes. The article notes the similarity of the lawyer’s compositional discourse to the art of the sonnet, with dialectics that enrich the possibilities of semantic comprehension of the words in the text. Three aspects of text composition are distinguished: thesis – antithesis – synthesis. Looking at texts as if they were musical compositions makes it possible to model more precisely the particulars and dynamics of the emotional expression of public legal speech. Such an analysis would help to strengthen its communicational effectiveness on the addressee (listener/reader). In addition the application of modern comparativist methodologies diversifies the theoretical and methodological basis of the analysis of legal rhetoric.