Žemaičių vyskupijos katedros kapitula XIX a. pirmojoje pusėje

LTŽemaičių katedros kapitulos, įsteigtos drauge su vyskupija 1417 m., tikrųjų narių, prelatų ir kanauninkų, skaičius didėjo gana lėtai. XVIII a. pabaigoje kapitulos sudėtis buvo maksimali pagal prelatūrų skaičių ir tokia išliko iki vyskupijos vadovybės reorganizacijos, inicijuotos pasaulietinės valdžios 1850 m. pradžioje. Straipsnyje aptariama Žemaičių vyskupijos kapitulos struktūra bei sudėtis 1803-1842 m. XIX a. pirmoje pusėje Žemaičių kapitulą sudarė 6 prelatai (arkidiakonas, prepozitas, dekanas, kustosas, scholastas, kantorius) ir 7 kanauninkai. Kapitulos kancleris neturėjo prelato statuso. Remiantis šaltiniais nustatyta, kad aptariamuoju laikotarpiu kapituloje buvo 41 tikrasis narys (17 prelatų ir 24 kanauninkai). Vyravo Žemaitijos mokyklų ir Žemaičių vyskupijos seminarijos auklėtiniai. Kapitulos kaip socialinės grupės, priskiriamos visuomenės elitui, išsilavinimo koeficientas buvo ganėtinai aukštas: dalis baigę universitetines studijas, absoliuti dauguma prelatų ir daugiau nei pusė kanauninkų turėjo reikalaujamus teologijos ir kanonų teisės mokslo laipsnius, kai kurie turėjo kitų mokslo sričių (pvz., filosofijos) mokslo laipsnius. Kultūriniai kapitulos narių interesai daugiausia reiškėsi literatūrine veikla. Apibendrinus kapitulos narių išsilavinimą, galima teigti, jog aptariamuoju laikotarpiu kapitula veikė kaip kolegiali institucija, patarianti vyskupui vyskupijos valdymo klausimais. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Išsilavinimas; Kultūriniai interesai; Struktūra; Sudėtis; 19 amžius; Žemaičių vyskupijos katedros kapitula; Žemaičių vyskupystė, katalikų bažnyčia, katedros kapitula, XIX a. pirma pusė; Cathedral chapter of the Samogitian diocese; Composition; Cultural aspiration; Education; Structure; The Samogitian Diocese, Catholic Church, the Cathedral Chapter, First Half of the 19th Century.

ENThe number of true members, i.e. prelates and canons, of the Samogitian cathedral's chapter, which was founded together with the diocese in 1417, increased fairly slowly. At the end of the eighteenth century, according to the number of the prelatures, it achieved its maximum structure, which survived until the reorganisation of the government of the Catholic diocese, which also involved the chapter, initiated by the secular government at the beginning of the 1850s. The article discuss the structure and composition of the cathedral chapter of the Samogitian diocese during 1803-1842. In the first half of the nineteenth century, the chapter of the Samogitian cathedral consisted of 6 prelates (the archidiaconus, praepositus, diaconus, custos, scholastinis, cantor) and 7 canons. The chapter chancellor did not have the status of a prelate. On the basis of the sources, it was established that during the period under discussion there were 41 true members (17 prelates and 24 canons) in the chapter. The pupils of Samogitian schools and the Samogitian diocesan seminary predominated. The education coefficient of the chapter, as of the social groups ascribed to the elite classes of society of that time, was fairly high: some had graduated university, more than half of the canons and the majority of the prelates had the required degrees in theology and canon law, and there were some who had degrees in other areas (for ex. philosophy). The cultural aspirations of part of the chapter's members manifested themselves mostly in literary activities. Judging according to the education attained, the chapter of the period under discussion was prepared as a collegiate institution to perform the role of advisor to the bishop's ordinary in matters of the management of diocese. [From the publication]