Służba wojskowa tatarów w Wielkim Księstwie Litewskim (XVI-XVIII w). Chorągwie ziemskie

LTTotorių žemių vėliavų organizacija buvo panaši į Lietuvos bajorų vėliavų organizaciją. Dar XVI a. didelę reikšmę jose turėjo atskirų giminių atstovai ir su jais susiję klientai, todėl jų pavadinimai buvo kilę iš giminių vardų. XVII a. šie gimininiai ryšiai sunyko ar pastebimai sumenko, ir amžiaus viduryje buvo sukurtos naujos teritorinės vėliavos. Šiems kariniams vienetams vadovavo vėliavininkai ir maršalai, kurių kompetenciją sunku atskirti. Vėliavininką ir maršalą skirdavo valdovas iš giminės, kurios nariams tradiciškai atitekdavo šios vėliavos pareigybės. Bent jau iki XVI a. vidurio karo metu visos totorių vėliavos gaudavo vyresniuosius - krikščionis. Į karo tarnybą totorius šaukdavo valdovas, vėliau - etmonai, o XVII a. pavietų seimeliai, tik dažniau policijos pareigoms. Pagrindinį karių kontingentą sudarė valdoviniai totoriai, taip pat totorių vėliavose turėjo tarnauti krikščionys, įsigiję vadinamąsias totorines (tatarszczyzna), t. y. žemės valdas, kurioms buvo uždėta karinės totorių tarnybos pareiga, ir totoriai, kurie buvo įsigiję bajoriškąsias žemės valdas bei gavę žemės Lietuvos ekonomijose. Tačiau praktiškai visi jie vengė tokios tarnybos, siekdami už atlyginimą tarnauti samdomosiose vėliavose (chorągwie komputowe). Lietuvos musulmonų karinė žemės tarnyba buvo naudinga ilgiau nei bajorų visuotinis šaukimas. Tačiau jau XVII a. pradžioje ji sumenko - pernelyg dažni karai lėmė, kad totoriai ekonomiškai nepajėgė atlikti šios pareigos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karinė tarnyba; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pulkas; Totoriai; Totorių žemių vėliavos; Military service; Regiment; Tartars; The Land flags of Tartars.