LTStraipsnis skirtas vienai iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių prievolių žemvaldžiams XVI-XVIII a., tuomečiuose šaltiniuose dažniausiai vadinamai pastotėmis. Tai buvo kelionės transporto priemonėmis, pervežant krovinius, o tam tikrais atvejais ir žmones. Ši prievolė priklausė privačioms prievolėms, išieškomoms valdos viduje, bet buvo kilusi iš viešųjų prievolių, o būtent pareigos teikti transporto paslaugas keliaujančiam valdovui, jo dvarui ir pasiuntiniams. Pastočių prievolė keitėsi priklausomai nuo bendrųjų ūkio raidos tendencijų, formuojančių dvaro ir kaimo santykius. Besivystant palivarkams keitėsi jos vaidmuo. Svarbiausias jos tikslas buvo palivarkų eksportuojamos žemės ūkio produkcijos gabenimas į upių prieplaukas, Baltijos uostus ir didesnius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną), kurie buvo viliojanti realizacijos rinka. Tiriamu laikotarpiu mažesnę reikšmę, palyginti su šia pastočių funkcija, turėjo natūrinių prievolių gabenimas ir palivarkų ūkio einamųjų poreikių tenkinimas. Kijevo Rusioje pastočių teikimo prievolė buvo žinoma powoź vardu. Taip vadinamą ją sutinkame LDK rusiškose žemėse dar XVI a., bet jau nuo XV a. vis labiau plito terminas podwoda. [...] Powoź ar podwoda skyrimas buvo būdingas Lietuvos valstybės rusiškosioms žemėms, bet pasitaikydavo ir etninėse lietuvių žemėse. Tačiau jose šis terminas sutinkamas retai, tai liudija, jog etninės Lietuvos komunikacinei sistemai rusiškieji organizaciniai pavyzdžiai nepadarė ilgalaikės įtakos, bent jau terminologijos sferoje. Kitame skyriuje aptarta pastočių prievolės sudėtinių dalių klasifikacija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvaras; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pastotės prievolė; Prievolės; Valstiečiai; Valstiečių prievolės; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 16th-18th Century; Convey obligation; Manor; Peasants; Peasants obligations; Services.