LTSocialinės atminties - praeities socialinės raiškos dabartyje - klausimais dabarties visuomenėse domimasi, apie juos daug diskutuojama, bet drauge kalbama ir apie šiuolaikinio žmogaus ryšio su praeitimi praradimą. Studijoje aptariami visuomenės santykio su praeitimi dabartinėje Lietuvoje klausimai. Nagrinėjamos sovietinio laikotarpio socialinės atminties problemos, daugiausia dėmesio skiriant traumuojančių stalininio laikotarpio įvykių atminčiai. Aptariamos stalininio laikotarpio istorinių įvykių reikšmės individualioje ir kolektyvinėje juos pergyvenusių žmonių atmintyje, sovietinio laikotarpio atminties strategijos, kai kurios socialinės atminčių ir užmarščių formavimosi sąlygos, tremčių atminties ypatumai, erdvės reikšmės stalininio laikotarpio atmintyje. Analizuojamas ir santykio su praeitimi variantas, kai idealizuota tolima praeitis naudojama kaip dabar kuriamo „įsišaknijimo“ tapatumo simbolinis išteklius.Reikšminiai žodžiai: Sovietinis laikotarpis; Atmintis; Socialinė atmintis; Okupacija; Karas; Pokario laikotarpis; Tremtis; Prūsiška tapatybė; Giminės genealogija; Mitologija; Senasis tikėjimas; Mistiniai potyriai; Muzikinė kūryba; Soviet period; Memory; Social memory; Occupation; War; Post-war period; Exile; The Prussian identity; Family genealogy; Mythology; Old faith; Mystical experiences; Musical creativity; Sovietinis laikotarpis; Atmintis; Socialinė atmintis; Okupacija; Karas; Pokario laikotarpis; Tremtis; Prūsiška tapatybė; Giminės genealogija; Mitologija; Senasis tikėjimas; Mistiniai potyriai; Muzikinė kūryba; Soviet period; Memory; Social memory; Occupation; War; Post-war period; Exile; The Prussian identity; Family genealogy; Mythology; Old faith; Mystical experiences; Musical creativity.
ENThe study presents an analysis of the social memory of Soviet period, focusing attention on memory of traumatic events of this epoch. The analysis is conducted on the basis of the data of qualitative researches and mostly reveals the layer of the collective memory - the memory, articulated and transmitted through informal everyday communication of people. Other aspect of the social memory's functions in contemporary Lithuania - employment of the past in the construction of "autochtonie, rooted" identity - is described in the fourth chapter of the study. The memory of the main traumatic events of the Stalinism period (anexation, repressions, war, holocaust) as well as social contexts of rememberances and amnesias in collective memory of these events are investigated in the first chapter. The autobiographies (life stories) of the small towns' inhabitants who lived through this period are analysed. The analysis reveals the meanings and experience of traumatic events on the level of individuals, the strategies of managing with memory of the Soviet period, the influence of social position and the level of collaboration with Soviet regime on the articulations of memory of traumatic events, some interconnections of this memory with public articulations. The aspects like biographical meanings of traumatic events - connection with the aspects of coherence and continuity of identities, adaptation in the conditions of rapid and traumatic historical changes (social and cultural traumas) are revealed as well. [...]. [From the publication]