Vyresnio amžiaus asmenų išlikimo darbo rinkoje teoriniai aspektai

LTLietuvoje pastarąjį dešimtmetį mažėjantis gimstamumas, didelė emigracija, šalį paliekantis gabus jaunimas, pasirinkęs studijas užsienyje lemia, kad šalies darbo rinkoje keičiasi kvalifikuotos jėgos struktūra. Be to, ryškėja demografinė tendencija, kad vyresnio amžiaus žmonių skaičius didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mokslininkų teigimu vyresnio amžiaus asmenys yra potencialus šalies darbo jėgos rezervas. Teigiama, kad šiuo metu darbo rinkoje yra užimti tik mažiau negu pusė visų sulaukusių nuo 55 iki 65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Didžiausi trukdžiai, kurie neleidžia vyresnio amžiaus asmenims likti aktyviais darbo rinkoje, yra siejami su amžiaus diskriminacija, sveikatos problemomis, kurios būdingos vyresniame amžiuje, gebėjimu greitai prisitaikyti kintančioje aplinkoje ir susivokti naujausiuose technologiniuose laimėjimuose bei juos taikyti, iniciatyvumo ir net motyvacijos stoka. Norint panaudoti vyresnio amžiaus asmenų patirtį, būtina kurti naujas darbo vietas arba modifikuojant turimas darbo vietas, parinkti lankstesnį darbo laiką arba parinkti darbo vietą ir darbo užduotis pagal vyresnio amžiaus asmenims būdingas fizines bei psichologines savybes. Vyresnio amžiaus asmenų išlikimą darbo rinkoje gerinti galėtų būtent jiems skirti mokymai ar perkvalifikavimo kursai. Lėšų stoka yra viena dažniausių nesimokymo priežasčių. Sudarytos trišalės ar kolektyvinės sutartys vyresnio amžiaus asmenims užtikrintų jų garantijas – tiek socialines, tiek suteiktų ir psichologinį komfortą. Be to, būtina aktyviai visuomenėje diskutuoti aktyvaus senėjimo tema. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vyresnio amžiaus asmenys; Darbo rinka; Išlikimas darbo rinkoje; Darbo vieta; Įsidarbinimo galimybės; Senior people; Labour market; Remaining in the labour market; Workplace; Employment opportunities.

ENProblems of senior people and their means of survival in labour market are analyzed and presented nationally and internationally. Barriers, which prevent senior people of staying active in the labour market, are mostly connected with age discrimination, health problems, typical for older age, ability to adapt to quickly changing surrounding, understanding and applying the latest technological achievements, lack of initiative or even motivation. Researches and analysis of literature have shown necessity of highlighting and usage experience by creating new or modifying current working places, applying flexible working time, choosing work and tasks according to typical physiological and psychological features of senior people. Survival in the labour market could be improved by special trainings and reclassifying courses for senior people. Lack of funds stops trainings very often. Tripartite or collective agreements could ensure social security and provide psychological comfort for people of older age. Besides, it is necessary to discuss in society on topic of active ageing. Situation in Lithuania is problematic nowadays and covers several important stages. Firstly, it is important to understand in generally, senior people can and wish to work and discuss on this issue with social partners, training providers and also with employees. Very important stage is also connected with willingness and ambition to remain in the labour market and feel safe, so the question of non-discrimination, flexible work schedule, and possibility of improvement is very significant for senior people. Another phase of work could be mentioned, it is promotion of volunteering work in groups of senior people. [From the publication]