LTStraipsnyje aptariamas svarbus lietuvių teatro režisūros etapas – jaunų režisierių naujovės XX a. 8-uoju ir 9-uoju dešimtmečiais, posūkis teatro vizualumo link, atvedęs į metaforinio teatro poetiką. Teatrinio teksto, režisūrinės metaforos sureikšminimas buvo viena iš veiksmingiausių galimybių kurti spektaklį kaip atskirą meninę struktūrą to meto ideologinių suvaržymų kontekste – teatrinio vaizdo nebylus komunikatyvumas tapo opozicija totalitarizmo retoriškumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teatro režisūra; Metaforinis teatras; Rusų psichologinio teatro mokykla; Vizualumas; Fizinių veiksmų metodas; Moralinio nerimo teatras; Naujasis groteskas; Alternatyvios erdvės; Theatre directing; Metaphorical theatre; Russian school of psychological theatre; Visuality; Method of physical actions; Theatre of moral anxiety; New grotesque; Alternative spaces.
ENThe article discusses an important stage in Lithuanian theatre directing: new directors’ novelties that came into practice in the 1970s and 1980s, which brought about a turn towards theatre visualization and led to poetics of the metaphorical theatre. The prominence given to theatrical texts and directing metaphors was one of the most efficient opportunities to create a play as a separate artistic structure in the context of ideological constraints of that time. The speechless communication present in theatre became an opposition to totalitarian rhetoric. [From the publication]