Iš lietuvių teatro režisūros istorijos: XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių teatro praktikos koordinatės

LTStraipsnyje aptariamas svarbus lietuvių teatro režisūros etapas – jaunų režisierių naujovės XX a. 8-uoju ir 9-uoju dešimtmečiais, posūkis teatro vizualumo link, atvedęs į metaforinio teatro poetiką. Teatrinio teksto, režisūrinės metaforos sureikšminimas buvo viena iš veiksmingiausių galimybių kurti spektaklį kaip atskirą meninę struktūrą to meto ideologinių suvaržymų kontekste – teatrinio vaizdo nebylus komunikatyvumas tapo opozicija totalitarizmo retoriškumui.

ENThe article discusses an important stage in Lithuanian theatre directing: new directors’ novelties that came into practice in the 1970s and 1980s, which brought about a turn towards theatre visualization and led to poetics of the metaphorical theatre. The prominence given to theatrical texts and directing metaphors was one of the most efficient opportunities to create a play as a separate artistic structure in the context of ideological constraints of that time. The speechless communication present in theatre became an opposition to totalitarian rhetoric.