Nacionalumo paradoksai : tapatybės paieška Lietuvos architektūroje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Kūrybos erdvės. 2013, Nr. 19, p. 24-42
• Kūrybos erdvės. 2014, Nr. 20, p. 48-59

LTArchitektūra yra viena iš ryškiausių galios įvaizdinimo formų. Kaip knygos „The Edifice Complex“ (liet. „Edipo kompleksas“) paantraštėje teigia jos autorius Deyan Sudjic (2010), „galingieji stato, nes tai yra tai, ką veikia galingieji“. Taigi architektūra, kaip ryškiai fiksuojama įvaizdžio formavimo priemonė, kuria ir skatina miesto ir žmogaus tapatumo suvokimą. Tačiau ne visuomet ją galima lengvai perskaityti, kaip būdinga konkrečiai valstybei, miestui ar asmeniui, susieti su konkrečia vieta. Ne mažiau veiksminga architektūros galios ir nacionalumo samprata dažniausiai koduojama netiesioginėmis, paslėptomis (sąmoningai ar nesąmoningai) prasmėmis. Pagal tai, kaip mieste orientuojamės, į ką atkreipiamas dėmesys, kaip jame gali judėti ir juda žmonių srautai, sukuriama konkreti, tik tai vietai tapati atmosfera. Per šiuos dažnai pasąmoninius veiksnius mes tapatinamės su miestais, keliaudami juos įsimename, susikuriame asociacijas. Šiame straipsnyje analizuojama, kokiais netiesioginiais būdais per architektūrą ar jos įvaizdžius kuriamas nacionalinio identiteto konstruktas, skatinami patriotiniai jausmai, formuojamas šalies įvaizdis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Identitetas architektūroje; Kapitolijus; Konstruktas; Lietuvos architektūra; Mitas; Nacionalinis identitetas; Nacionalizmas; Patriotizmas; Postmodernizmas; Tapatumas; Capitol; Construct; Identity; Identity in architecture; Lithuanian architecture; Myth; National identity; Nationalism; Patriotism; Postmodernism.

ENArchitecture is one of the most distinct expression forms of power. According to Deyan Sudjic, the author of the book The Edifice Complex (2010), rich and powerful - and their architects - shape the world. On the other hand, being such an exceptional tool of image formation, architecture develops and promotes awareness of identity of a city and human being. But architecture cannot always be so easily readable as typical for a certain state, city or person, and related to a specific place. Never the less, the effective conception of power and nationality in architecture is usually encoded by its indirect, (consciously and unconsciously) concealed meanings. Specific atmosphere, peculiarity of some particular place is created by how one can orientate in the city, what captures the attention, how can the multitude move (and is moving) in the city. Through these, often subconscious factors, we identify ourselves with cities, remember them while traveling and make associations. This article aims to analyze the indirect ways by which a construct of national identity is created through architecture and its images, patriotic feelings are encouraged and image of the country if developed. [From the publication]