Semantiniai skolinių iš rusų kalbos pasikeitimai dabartiniame Vilniaus lietuvių žargone

LTIš rusų kalbos į lietuvių žargoną skolinama leksika – straipsnio tyrimo objektas. Darbe analizuojami skolinimo mechanizmai, kurie gali atskleisti daugybės bendrinėje kalboje vykstančių procesų esmę. Aprašomas tyrinėjimas atliktas remiantis Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros mokslo darbuotojo Egidijaus Zaikausko duomenų baze. Medžiagą tai bazei rinko studentai lingvistai. Bazėje užfiksuoti žodžiai buvo tikrinami apklausiant žargono vartotojus. Nurodytų duomenų bazėje ir informantų pasakytų žodžių reikšmių sutapimai rodė atitinkamų leksemų paplitimą bei semantinio lauko kompaktiškumą. Visus aprašytus žodžių reikšmės pasikeitimo atvejus galima išdėstyti priklausomai nuo jų suvokimo laipsnio. Pirmas skolinių prisitaikymo etapas yra paprastas perkėlimas iš vienos kalbos žargono į kitą ir atitinka gerą jų reikšmės suvokimą. Kitas žodžių prasmės pasikeitimo etapas – skolinimas iš literatūrinės kalbos į žargoną su tam tikromis konotacijomis, kurios papildo ir iškreipia pradinę žodžio reikšmę. Trečias etapas susijęs su iš dalies iškraipytu žodžių semantikos lauku – pagrindinė reikšmė gali būti išstumta į periferiją, susiaurinama arba išplėsta. Paskutinis skolinių suvokimo etapas susijęs su visiškai išblėsusiu semantiniu žodžio įvaizdžiu, kai žodis praranda savo pradinę reikšmę. Šis etapas žymi skolinių kalbos išėjimą iš apyvartos. Dabartinėje Lietuvos kalbinėje situacijoje šis procesas vyksta labai greitai: tai rodo skirtingi studentiško jaunimo (20 metų) ir kiek vyresnės kartos (30 metų) skolinių reikšmės įvertinimai.Reikšminiai žodžiai: Jaunimo kalba; Leksika; Lietuvių ir rusų kalba; Skoliniai; Žargonas; Žargono bazė; Žodžio reikšmė; Borrowings; Jargon; Jargon corp; Lithuanian and Russian; Vocabulary; Word meaning; Youth language.

ENThe object of the research – vocabulary of Lithuanian jargon, which is borrowed from Russian language. In the work, lending mechanisms, which can reveal the essence of many processes in literary language, are analysed. The research, which was carried out with the reference to database of Egidijus Zaikauskas, the scientific worker of the Department of Lithuanian Language in Vilnius University, is described. The students of linguistics collected the material for this database. The words, which are included in the base, were checked by questioning the users of jargon. The coincidences of the data in the base and the meaning of words, which were used by informants, showed the prevalence of certain lexemes and compactness of semantic field. All described cases of the change word meaning can be arranged based on their level of perception. The first stage of the adaptation of loanwords is a simple transfer from one jargon of the language to the other and it satisfies the good perception of their meaning. The next stage of the change of word meaning – the lending from literature language to jargon with certain connotations, which complement and distort the primary meaning of the word. The third stage is related with partly distorted field of the semantics of words – the main meaning can be pushed out to periphery, narrowed or extended. The last stage of the perception of loanwords is related with completely faded semantic image of the word, when the word loses its primary meaning. This stage designates the turnover leave of the language of loanwords. In the today's situation of linguistics in Lithuania, this process is very fast: this is indicated by different evaluations of the meaning of loanwords of young students (20 years old) and older generation (30 years old).