LTStraipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio „skilti“ semantinės raidos pavyzdžiu bandoma parodyti, kad nepriešdėlinė forma gali perimti priešdėlinio atitikmens reikšmę ir laikui bėgant prarasti savo pirminę reikšmę. Lietuvių kalboje pasitaiko atvejų, kai priešdėlinis ir nepriešdėlinis veiksmažodis turi tą pačią leksinę reikšmę (versti = nuversti; versti = priversti). Panašiai yra ir tada, kai vienas ir tas pats žodis gali turėti dvi arba daugiau priešdėlinėms formoms būdingų reikšmių, priklausančių nuo konteksto (lipti = įlipti; lipti = išlipti). Lietuvių skilti, –ia „daužti, žiebti, norint gauti ugnį'“ etimologiškai susijęs su skelti „kirsti, dalyti pusiau, į dalis“ ir skilti, skyla „plyšti“. Remiantis nurodyta reikšme lietuvių „žiebti ugnį“ reikia laikyti reikšmės „dalyti į dalis“ specializacija. Reikšmės „žiebti ugnį“ išeities taškas buvo priešdėlinė forma išskilti, kurios reikšmę perėmė skilti ir taip tapo poliseminiu veiksmažodžiu. Šita polisemija išnyko tada, kai buvo prarasta pirminė skilti reikšmė.