Ar kalbos likimą lemia kalbų sąveika?

LTStraipsnyje samprotaujama apie įvairius skirtingų kalbų ir tos pačios kalbos atmainų mišimo atvejus. Konstatuojama, kad kalbą įvairiausiais būdais mainytis verčia kalbų ir kultūrų kontaktai ir neišvengiamai iš jų kylanti įvairialypė sąveika, kuri gali lemti net kalbos išnykimą, neatpažįstamą pasikeitimą ar naujos kalbos atsiradimą pirmųjų dviejų pagrindu. Tokie kalbų mainymaisi tyrinėtojų beveik ignoruojami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Lingvistikoje kalbų kontaktai nelabai buvo pripažįstami kaip reikšmingas pačių kalbų, o ne kultūrų sąveikos veiksnys. Įvairūs kalbos reiškiniai, susiję su vienos kalbos elementų atsiradimu kitoje, paprastai aiškinami socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis, bet tik ne tiesiogiai lingvistinėmis priežastimis. Tačiau pati kalbos raida aiškinama iš lingvistinių pozicijų. Bet juk neretai atsitinka taip, kad įvyksta tiesiog kitos kalbos invazija į kalbą, kuri pakeičia kalbos likimą. Arba, atvirkščiai, kalba kinta lėtai, nuosekliai. Nėra abejonių, kad, pvz., vakarų ir rytų Lietuvoje (gal kiek plačiau, nei dabartinėje) tiek dėl skirtingo pobūdžio sąveikos su skirtingais kaimynais, tiek dėl buvusių skirtingų genčių kalbų vyko savo prigimtimi besiskiriantys procesai. Ir dabar tie skirtumai gana reikšmingi. Todėl galima būtų pagrįstai tikėtis, kad vis dėlto bus rastas teorinis paaiškinimas, kaip vyksta kalbos raida. Naujų kalbotyros teorijų, ypač kiekybinės sociolingvistikos ir kodų kaitos, radimasis suteikia vilties, kad, atidžiai ir be išankstinės nuostatos tiriant dabartį, daugiau ir sėkmingiau bus galima nušviesti praeitį.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Kalba; Kalbos kitimas; Kalbų kontaktai; Kodų kaita; Lietuvių tarmės; Lingvistinė geografija; Sakytinė kalba; Skolinys; Tarmė; Tarmės atstovas; Code switching; Code-mixing; Dialect; Dialect user; Dialectology; Language change; Language contacts; Languages contacts; Linguistic geography; Linquistic geography; Lithuanian dialects; Loanword; Speech; Spoken word.