Dėl pietų žemaičių raseiniškių prieškirtinių ilgųjų balsių trukmės

LTPietų žemaičius raseiniškius kai kuriuose dialektologijos darbuose linkstama priskirti tarmėms, kurios nekirčiuotame skiemenyje išlaiko nesutrumpėjusius ilguosius balsius (plg. [Grinaveckis, 1973, 131; LKT, 23; LKA, 41 žml.]). Šis teiginys iki šiol nebuvo tinkamai pagrįstas instrumentiniais tyrimais ir, kaip parodė išsamesnė šios tarmės tekstų analizė, nėra labai tikslus - nekirčiuoti ilgieji balsiai, bent jau prieškirtinėje pozicijoje, vartojami gana retai ir nenuosekliai. Paprastai nekirčiuotų skiemenų ilgieji balsiai u, i, diftongoidai i, u (rečiau sutaptiniai dvibalsiai ie, uo) trumpėja iki pusilgių ar net iki trumpųjų. Pažymėtina, kad apie ū, y trumpėjimą prieškirtiniuose skiemenyse yra užsiminęs Z. Zinkevičius ir nurodęs, kad pietų žemaičių raseiniškių plote skiemenyje prieš kirtį galį būti tariami ir ilgieji, ir pusilgiai balsiai (žr. [Zinkevičius, 1966, 491, žml. Nr. 46]). Tiesa, reiškinys išsamiau neanalizuojamas ir nekomentuojama, kaip balsių ilgumas galėtų būti susijęs su žodžio struktūra, kirčio vieta, gretimų garsų ypatybėmis. Šiuo tyrimu, remiantis statistiniais metodais, pamėginta nustatyti ilgųjų ir sutrumpėjusių balsių distribuciją bei vartojimo ypatumus. [Iš straipsnio, p. 6]Reikšminiai žodžiai: Balsių trukmė; Dialektologija; Fonetika; Ilgieji balsiai; Kirtis; Lietuvių tarmės; Nekirčiuoti skiemenys; Pietų žemaičiai raseiniškiai; Priešpaskutinis skiemuo; Trukmė; Trumpieji balsiai; Accent; Dialectology; Duration; Lithuanian dialects; Long vowels; Penultimate syllable; Phonetics; Short vowels; South Samogitians Raseiniai; Subdialect of Raseiniai; Unstressed syllables; Vowel duration.