Senieji mitiniai vaizdiniai kaip informacijos apie gamtą šaltinis

LTStraipsnio objektas – pasakojamoji tautosaka kaip informacijos šaltinis apie buvusią gyvenamąją aplinką ir vykusius gamtos reiškimus. Straipsnio tikslas – aptarti gyvenamosios aplinkos (gamtos), kaip etnoso buveinės (oikos), įtaką baltų mitinių vaizdinių formavimuisi, įvertinti minimų gamtos reiškinių tikroviškumą gamtos mokslų požiūriu. Metodai – geologinis kartografavimas ir paleogeografinė rekonstrukcija, pagrindžiant padavime minimo reiškinio tikroviškumą taikoma aktualizmo (dabartinių ledynų aplinkos tyrimo) metodologija. Straipsniu taip pat tikimasi pakviesti visus besidominčiuosius diskusijai, kurioje būtų aptartas galimas mitinių vaizdinių kelias nuo vėlyvojo ledynmečio iki dabartinių laikų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnosas; Geologija; Geomitologija; Gyvenamoji aplinka; Padavimai; Paleogeografija; Ethnos; Etnos; Geo-mythology; Geology; Geomithology; Legends; Living environment; Palaeogeography; Paleogeography.

ENThe subject of the article - narrative folklore as a source of information about the previous environment and the natural phenomena that took place there. The aim - to discuss the residential environment (nature) as an ethnic home (oikos), its influence on the formation of Baltic mythological imagery, to assess the problem of the reality of natural phenomena in the light of natural science research. Methods used - application of geological mapping and paleogeographic reconstruction, actualist methodology for research of the current glacier environment, justification of the realism of phenomena mentioned in legends. Examined in more detail are the versions of the origin stories of Velnio duobė (Devil's pit), Raigardas Valley and Dusia Lake, according to legends and scientific research data. The possible road of mythic imagery from the late glacial period to the present time is discussed. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History