Tėvynės erdvė kaip stiliaus tautiškumo veiksnys

LTStraipsnyje, remiantis lietuvių autorių kūrinių pavyzdžiais, aptariamas vienas iš tautinio stiliaus savitumo reiškėjų – kūrinio erdvės veiksnys. Jis reiškiasi abiem teksto dėmenimis: turiniu (tema, vaizduojamais objektais) ir raiška (įvaizdžiais). Erdvės veiksnys ryškiausias yra paviršiniuose stiliaus sluoksniuose (ypač kalbinėje raiškoje, pavyzdžiui, daiktų pavadinimai, frazeologizmai, tropai), kita vertus, nuolatinė erdvė veikia tautinį charakterį ir, išreikšta tekste, savo ruožtu pati išreiškia tą charakterį ir šitaip gali persmelkti giliuosius stiliaus klodus. Antai turime daugybę lietuvio ir miško glaudaus ryšio meninių, mokslinių, publicistinių apmąstymų. Tam tikras kraštovaizdis yra suvokiamas kaip itin savas, lietuviškas; grožiniame kūrinyje jis gali tapti stiliaus tautiškumo žyme (pvz. J. Aisčio, J. Marcinkevičiaus laukas, pieva, kelias). Vidinių, giliųjų stiliaus sluoksnių savitumą labiausiai lemia tautinė individualybė. Savoji, nuolatinė erdvė vidinę, gilumos prasmę įgyja tik drauge su kitais veiksniais. Šią mintį remia literatūros kritikos ir kūrėjų teiginiai. Žmogaus darbo, kūrybos, kultūros padariniai ir gamta sąveikauja, ilgainiui ima sudaryti neišskiriamą vienumą. Savai šaliai apibūdinti skiriami vienokie žodžiai, svetimai kitokie. Gimtasis žodis suaugęs su savo kraštu, svetur jis jaučiasi netinkamas, nereikalingas – ši mintis metalingvistiškai brėžiama net lyrikoje. Stiliaus nelietuviškumas kalbant apie erdvę ypač ryškiai pajuntamas, kai apie Lietuvą kalba kito krašto, kitos tautos žmogus: vartojama.Reikšminiai žodžiai: Grožinė literatūra; Kalbos meniškumas; Semantika; Stilius; Tautinis savitumas; Vaizdingumas; Fiction; Language artistry; National identity; Picturesqueness; Semantics; Style.

ENIn this article one of the peculiarity signifiers of national style – the factor of literary space – is discussed through analysis of examples from works by Lithuanian authors. The factor is expressed both through content (theme, objects depicted) and through techniques (images). The space factor is most prominent in the upper style layers (in narrative techniques, such as the names of objects, idioms, tropes), on the other hand, permanent space affects national character and, expressed in text, may itself express that character and may in this fashion penetrate the deepest layers of style. For example, there are many literary, scientific and publicistic reflections on the close relation between a Lithuanian and the forest. A certain landscape is perceived as very much their own, considered as Lithuanian, and may be even become, as part of the writing style, a signifier of nationality (e.g. in the line both J. Aputis and J. Marcinkevičius used: "laukas, pieva, kelias"). The peculiarity of the inner, deeper style layers is predominantly determined by the national individuality. The individual, permanent space gains the meaning of deepness only together with other factors. This idea is based on literary criticism and statements made by authors. The consequences of man's work, creativity and culture interacts with nature and eventually become as inseparable as one. Certain words are used to describe our own country and different words for other countries. Mother-tongue is connected with homeland and feels inappropriate and futile abroad – this is the idea metalinguistically depicted even in lyric poetry. The unlithuanianness of style is most obviously detectable when a foreigner writes about Lithuania.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies