Lietuvos klojimo teatras XXI amžiuje : tradicijų tąsa ar modernumo paieškos?
LTDaugiau nei šimtmetį gyvuojantis Lietuvos klojimo teatras sovietmečiu buvo apmiręs, tačiau vėliau imtas gaivinti, vis dar bandant jį prikelti naujam gyvenimui. Straipsnyje aptariamas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti šiandienos klojimo teatro žiūrovų ir kūrėjų požiūrį į klojimo teatro pobūdį XXI amžiaus pradžioje. Tyrimo siekis – išskirti pagrindines šiandieninio klojimo teatro gaivinimo problemas ir nustatyti, ar XXI amžiaus pradžios klojimo teatras yra tradicijų tąsa, ar modernumo paieškas atspindintis reiškinys. Teatro puoselėtojų ir žiūrovų grupių požiūriai išsiskyrė – kūrėjai siekia, kad teatras tęstų senąsias tradicijas, o žiūrovai norėtų, kad teatras veiktų naujomis sąlygomis, prisitaikydamas prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Dėl skirtingų nuomonių šiai teatrinei veiklai gresia išnykimas. Viena iš gresiančio išnykimo priežasčių yra ta, kad jo buvusi istorinė funkcija – pažadinti tautinę savimonę ir įtvirtinti etninį bei kultūrinį tapatumą – žiūrovams šiandien atrodo jau nebeaktuali. Todėl atsiranda būtinybė keisti teatro kryptį. Patartina XXI amžiuje klojimo teatro veiklą plėtoti moderniau, pritaikant ją prie šiuolaikinio žiūrovo poreikių, suteikti teatrui iki tol neplėtotų naujų funkcijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Folkloro teatras; Modernumas; Paveldas; Tradicijos; Žiūrovai; Audience; Folk theater; Folk theatre; Heritage; Modernity; Traditions.
