Išsilavinimas

LTŠiame skyriuje, remiantis gyventojų surašymų duomenimis, aptariama Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūra pagal amžių, lytį, tautybę, gyvenamąją vietą bei užimtumą. Taip pat didesnis dėmesys skiriamas vienam iš esminių gyventojų išsilavinimo rodiklių – valstybinės ir kitų kalbų mokėjimui, kuris atskleidžia gyventojų galimybes siekti efektyvaus išsilavinimo ir užimtumo resursų panaudojimo tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Per pastaruosius keturis dešimtmečius gyventojų išsilavinimo lygis labai pakilo: daugėjo gyventojų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir atitinkamai mažėjo turinčiųjų tik pradinį ir pagrindinį išsilavinimą. Ryškiausiai pakilo vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų išsilavinimo lygis, tuo tarpu jaunesnių nei 20 metų – net kiek sumažėjo. 2001 m. surašymo duomenimis daugiau nei pusė (59.1%) vyresnių nei 10 metų gyventojų turėjo vidurinį arba aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, kas penktas turėjo pradinį išsilavinimą ir 4.6% neturėjo net pradinio išsilavinimo. Analizė, kaip Lietuvos gyventojai moka kitas kalbas, parodė, kad dauguma 15-60 metų gyventojų moka vieną arba dvi kalbas. Daugiau kitų kalbų moka jaunesni nei 30 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, taip pat didžiųjų tautinių mažumų, išskyrus lenkus, atstovai. Daugiausia Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, tačiau tarp jaunesnių nei 30 metų gyventojų anglų ir vokiečių kalbų mokėjimas gerokai lenkia vyresnių gyventojų šių kalbų mokėjimo lygį. Taip pat paaiškėjo, kad iš tautinių mažumų gyventojų maždaug tik pusė (tarp vienų daugiau, tarp kitų – mažiau) atstovų moka valstybinę lietuvių kalbą, kas apsunkina jų integraciją ir savirealizaciją.Reikšminiai žodžiai: Gyventojai; Išsilavinimas; Vyrai; Moterys; Amžius; Population; Education; Men; Women; Age.

ENThe present chapter, referring to the data of inhabitants’ census, discusses the structure of education of Lithuania’s residents according to age, sex, nationality, place of residence and occupation. In addition, a greater attention is dedicated to an essential indicator of inhabitants’ education, i. e. knowledge of the state and other languages, which reveals the residents’ possibilities to strive for effective education and use of occupation resources both in Lithuania and other countries. During the last four decades the inhabitants’ education level grew significantly: the number of residents with further and higher education increased and the number of those with comprehensive and secondary education reduced correspondingly. The level of education of middle and senior aged inhabitants grew especially, while that of residents, younger than 20, reduced to a certain extent. According to the data of census of 2001 more than half (59.1%) of residents, older than 10, had a secondary or higher than secondary education, each fifth resident had a primary education and 4.6% did not even had a primary education. The analysis of knowledge of foreign languages by Lithuania’s inhabitants showed that the majority of residents of 15-60 years of age know one or two languages. A larger amount of languages is known by persons younger than 30 with a higher education, as well as representatives of the largest national minorities with the exception of Poles. Most residents of Lithuania know Russian, however the knowledge of English and German languages among the residents, younger than, 30 is significantly higher than the level of knowledge of the said languages with senior residents. In addition, it was established that among the national minorities only about half of representatives know the state language, which hinders their integration and self-realization.