Žemaitiškoji ir kitos "Patrem" giesmės XVII –XVIII a. LDK giesmynuose
LTStraipsnio objektas – tikėjimo simbolio giesmė arba „Credo“, Romos rito Mišių sudėtinė „Ordinarium Missae“ dalis, naudota LDK potridentiniu laikotarpiu, tiksliau XVII-XVIII a. Istoriniai šaltiniai rodo, kad didesnioji naujų vienbalsių „Credo“ dalis parašyta jau baroko epochoje, dauguma – menzūruota notacija. Daugumos giesmių pavadinimai siejasi su viena ar kita geografine teritorija. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas vienai iš tokių giesmių „Patrem Zmoydskie“, t. y. „Žemaitiškai Patrem“ lenkų kalba. Pavadinimas nurodo, kad ji atsirado Žemaitijoje. Tačiau šios savitos giesmės kompozicija rodo jos kilmę iš Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno. Taip pat nagrinėjamas giesmės sukūrimo istorinis ir kultūrinis kontekstas, aptariama galima kilmė. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: "Patrem"; Benediktinių ordinas; Credo; Giesmynai; Grigališkasis choralas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mišios; Nesvyžiaus vienuolynas; 17 amžius; 18 amžius; Žemaitija (Samogitia); Žemaitiškasis "Patrem"; "Patrem"; Credo; Grigoroan chant; Hymnals; Mass; Niesvish monastery; Order of Benedictine; Samogitia; Samogitian "Patrem"; XVIIth-XVIIIth centuies.
ENThe subject of the article is the third Ordinary Chant of the Mass, i.e. "Credo", as it was used in the Grand Duchy of Lithuania in the post-Tridentine period, more precisely in the 17th–18th centuries. As historical sources indicate, a significant number of new monophonic "Credo" chants appeared in this period, the majority of which were written in a type of mensural notation. Many of these chants have titles indicating their connection to one or another geographical area. The paper concentrates on one of these entitled "Patrem Zmoydskie", i.e. "Samogitian Patrem" in Polish. The title suggests that it originated in Samogitia (or Žemaitija). However, this particular chant is written in the cantional which originated most likely in the Nesvizh (Belarus) Benedictine nunnery. While dealing first of all with this chant the article also explores the historical and cultural context within which it was produced as well as provides several presumptions and considerations regarding its possible origin. [From the publication]
