LTStraipsnyje aptariama hebrajiško žodžio „kaftor“ definicija („prieš priemenės duris esantis nedidelis pakilimas laiptų viršuje“) iš kiriliniame rankraštiniame hebrajų kalbos vadovėlyje surašyto hebrajų–rusėnų kalbų žodynėlio (Maskva, Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas, F. Mazurino fondas (f. 196), invent. 1, Nr. 616, fol. 124–130; XVI a. trečiojo ketvirčio nuorašas). Šiaip hebrajų „kaftor“ reiškia „(kolonos) kapitelis“ ir vietovę, interpretuojamą kaip Kreta arba netoli Dumjato buvęs Egipto miestas. Vietovė Kaftor tradiciškai laikyta dviejų tautų – kaftoritų ir filistinų – kilmės vieta. Kiriliniame šaltinyje žodis „kaftor“ pateiktas su Egiptu temiškai susijusių žodžių grupėje, o tai atitinka egiptietišką vietovės Kaftor lokalizaciją. Tačiau aptariamojo žodžio definicija rankraštiniame vadovėlyje prasilenkia su realia šio žodžio semantika ir tikriausiai yra jo suvokimo kaip kompozito „kaf-tor“ (plg. hebrajų kaf „delnas; padas“ ir tor „(plaukų) kasa; posūkis“) rezultatas su rekonstruota reikšme *„pado posūkis“ = hebrajų miftān „slenkstis“. Šis aiškinimas sietinas su Biblijos pasakojimu apie filistinų dievo Dagono mirtį, ištikusią jį prieš Viešpaties Skrynią, ant jo paties šventovės slenksčio (1 Sam 5.1–5). Rankraštinio vadovėlio sudarymo laikais šis pasakojimas galėjo būti aktualus dėl to, kad vietovė Kaftor sieta su Kreta ir graikais, Dagonas – su Jėzumi Kristumi, tad Biblijoje aprašyta Dagono mirtis galėjo žydams simbolizuoti stačiatikių graikų sostinės – Konstantinopolio žlugimą (1453 m.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 16 amžius; Biblinis pasakojimas; Etimologija; Hebrajų kalba; Kirilinis hebrajų vadovėlio perrašas; Modernizacija; Rusėnų kalba; Slavų kiriliniai rankraščiai; Sąvoka "kaftor"; Tekstologija; 16 age; Biblical story; Cyrilic manuscript manual of Hebrew; Cyrillic Slavonic manuscripts; Definition "kaftor"; Etymology; Hebrew; Hebrew language; Modernisation; Ruthenian language; Textualism.