LTXV–XVI a. sandūroje Lietuvos krikščionių santykiai su „svetimaisiais“ (žydais, musulmonais) kartais liudija jų pasiruošimą ramiai aptarti teologines temas net su nekrikščionimis, gyvenančiais atskirose kategorijų / tradicijų ribose. Tokios ribos buvo saugomos abiejų pusių, o jų negerbiant (pvz., žydui teisėtai apsikrikštijus) kildavo visuomeninis nepasitenkinimas. Priede publikuojami dokumentai apie Kazimiero Jogailaičio dvare įvykusius teologinius ginčus tarp katalikų, žydo (veikiausiai karaimo) bei musulmono. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Judėjų-krikščionių teologinis diskursas; Katalikybė; Kazimieras Jogailaitis, 1427-1492 (Kazimieras IV Jogáilaitis; Kazimierz IV Jagiellończyk; Casimir Jagiellon); Krikščionys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Musulmonai; Musulmonų-krikščionių teologinis diskursas; Nekrikščionys; Pagonys; Romos katalikai; Viduramžiai; Žydai; Casimir IV Jagiellon; Catholicism; Christians; Jews; Judaeo-Christian theological discourse; Lithuania; Middle Ages; Muslim-Christian theological discourse; Muslims; Non-Christians; Pagans; Roman Catholic.