Šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės gyvybingumas: XXI amžiaus pradžios situacija

LTStraipsnyje apžvelgiama vieno žemaitiškųjų tarmių subdialekto – šiaurės žemaičių kretingiškių (toliau – ŠŽK) – geolingvistinė ir sociolingvistinė situacija, siekiant išryškinti tris gyvybingumą / nykimą rodančius parametrus: tarmės vartojimo plotą, tarmės vartotojų amžių, tarmės vartojimo formas. Tyrimas remiasi 2011-2012 m. Lietuvoje įgyvendinto projekto „ Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ metodika bei empirinė medžiaga, kurią vėliau surinko ir papildė šio projekto autoriai projekto įgyvendinimo metu ir pasibaigus projektui. Atliktas tyrimas rodo neabejotiną stiprių, gyvybingų punktų persvarą ŠŽK tarmės plote. Be to, galima teigti, kad administracinis mažų miestelių, gyvenviečių ir kaimų pertvarkymas naikinant mažesnes mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, gydymo įstaigas ir perkeliant jas į stambesnius administracinius centrus labai neigiamai veikia nedidelių bendruomenių materialinį ir dvasinį gyvenimą, skatina migracijos procesus ir daugelį kitų (psicho)socialinių reiškinių – bedarbystę, bendruomenės jausmo praradimą, pagaliau alkoholizmą. Kokybiniai tyrimo duomenys rodo, kad tarmė vartojama visų trijų kartų respondentų ŠŽK teritorijoje.Skirtingose amžiaus grupėse tarmiškai kalbančių respondentų proporcijos panašios: vyresniosios kartos – 85 %, viduriniosios – 80 %, jaunesniosios kiek mažiau – 67 %. Mažiau negu penktadalis, tik 18 %, tarmiškai kalba su dalimi šeimos narių, skirtingose amžiaus grupėse proporcijos tokios: vyresniosios kartos 14 %, viduriniosios – 17 % ir jaunesniosios – 29 %. Tik 1 % respondentų teigė namuose kalbą bendrine kalba. Sociokultūrinį žemaičių savitumą palaiko dėmesys tarmės rašytinei formai: parengtos gramatikos taisyklės, tarmiški tekstai skelbiami žiniasklaidoje, leidžiamos žemaitiškai parašytos knygos, funkcionuoja žemaitiški internetiniai tinklaraščiai-blogai, jaunesniosios kartos respondentai telefonines žinutes (SMS), elektroninius laiškus rašo gimtąja tarme, t. t. Taigi visų trijų tarmės būklę eksplikuojančių parametrų analizė rodo, kad XXI a. pradžios šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė yra neabejotinai gyvybinga ir turi tęstinumo perspektyvą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Geolingvistika; Geolingvistinė situacija; Informantas; Karta; Kretingiškių tarmė; Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“; Sociolingvistika; Tarminė kalba; Tarmės gyvybingumas; Tarmės vartotojas; Šiaurės žemaičiai; Šiaurės žemaičiai kretingiškiai; Dialect user; Dialect vitality; Dialectal language; Generation; Geolinguistic; Geolinguistic situation; Informant; Northern Samogitians; Project “Modern Research of Geolinguistics in Lithuania: the Optimisation of the Network of Points and Interactive Spread of Dialectal Information“; Sociolinguistic; Subdialect of Kretinga; The Northern Samogitians of Kretinga.

ENThis article presents the geolinguistic situation of the Northern Samogitians of Kretinga (henceforth - NSK), a composite part of the Samogitian dialect, aiming to highlight three parameters denoting vitality/decay of the dialect, such as the area in which the dialect is being used, the age of dialect users and forms of dialect use. The research is based on the methodology of a project "Modern Geolinguistic Research in Lithuania: the Optimisation of the Network and Interactive Spread of Dialectal Information" implemented in Lithuania in 2011–2012 as well as on empirical material which was collected and supplemented later by the authors of the present article during the project implementation and after the project had been carried out. The analysis of infrastructure at dialectal points in terms of the parameters chosen has shown the undeniable centrality of strong, vital dialectal points in the area of the NSK dialect. The conclusions of current research prove that the administrative reorganization of small towns, settlements and villages implemented by closing smaller schools, libraries, cultural centres, and health institutions and moving them to bigger administrative centres has had a very negative impact on the material and spiritual lives of communities, has stimulated processes of migration and other (psycho) social phenomena - unemployment, the loss of sense of community, to mention but a few. The quantitative data of dialect use among different age group illustrates the fact that representatives of all three different generations still use the dialect in the area of NSK. The data of only one - isolated - domain, which is very important for determining the vitality state of the dialect, has shown that 80% of informants use the dialect for communicating with all family members.The proportion among different age groups of respondents using the dialectal language to communicate with family members in isolated domain is very similar: 85% of the elder generation, 80% of the middle generation and 67% of the younger generation. Less than one-fifth of all respondents (18%) use dialectal language with only some of their family members, the proportions among respondents from different age groups being as follows: 14% of the elderly generation, 17% of the middle generation and 29% of the younger generation. Only one per cent of respondents claim to use Standard language at home. 3. The attempts to sustain sociocultural uniqueness of Samogitian include active attention to the written form of the dialect: the basic rules for Samogitian writing have been compiled, dialectal texts are being published in the media, books written in dialectal language are being issued, Samogitian internet websites are functioning, there is an active communication among youngsters in the electronic media (SMS, e-mails, etc.). The analysis of all three parameters explicating the state of the dialect shows that the dialect of NSK is undoubtedly vital and has a positive perspective for continuity. [From the publication]