Educating social entrepreneurs as agents for inclusive innovation

LT[...] Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas socialiniams antrepreneriams, dirbantiems nevyriausybinėse organizacijose ir inicijuojantiems inovacijas, susijusias su socialinės įtraukties didinimu. Socialinė įtrauktis - tai procesas, vienijantis daugelį skirtingų socialinės veiklos sričių ir įpareigojantis inovatyviai žvelgti į egzistuojančias socialines problemas bei ieškoti efektyvių jų sprendimo strategijų. Taigi tiek socialinės įtraukties procesas, tiek jo tikslai yra nukreipti į inovacijas ir reikalauja inovatyvaus požiūrio į egzistuojančias socialines problemas bei jų sprendimą. Vertinant tai, kad socialinės inovacijos yra ypač susiję su socialiniu teisingumu ir socialine įtrauktimi, jas galima įvardinti kaip naujas pilietinio įgalinimo, dalyvavimo ir demokratijos formas, kurios prisideda prie esančių atskirtyje grupių įgalinimo bei lemia aktyvesnį piliečių dalyvavimą visuomenės gyvenime bei jų esminių poreikių patenkinimą. Taigi remiantis inovatyvumo svarba socialinės aprėpties procese bei jo tiesioginėmis sąsajomis su socialinėmis inovacijomis ir jų tikslais, straipsnyje suformuluota socialinės aprėpties inovacijų samprata: socialinės aprėpties inovacijos – tai socialinės inovacijos, kurios yra skirtos socialinei įtraukčiai didinti, siekiant: reaguoti į dabartinės visuomenės diferenciaciją į grupes ir sudaryti galimybes lygiavertiškai (atsižvelgiant į maksimalias asmenines galias ir poreikius) dalyvauti visuomenės gyvenime; įgalinti ateities visuomenės transformaciją, didinant socialinę įtrauktį – ugdant tokias asmens savybes, kad jis gebėtų kurti kitokią visuomenę. [...].Ištyrus socialinės antreprenerystės bruožų raišką, išryškėjo socialinių antreprenerių veiklų unikalumas. Nors informantai dirba skirtingose organizacijose ir vykdo daugiau ar mažiau skirtingas veiklas, tačiau inicijuojant socialinius pokyčius bei kuriant socialinę vertę, jiems reikalingi tokie patys gebėjimai bei žinios, būdingi bendri bruožai, požiūriai ir vertybes, juos veikti skatina panašūs motyvai. Analizuojant socialinių antreprenerių ugdymo (-si) strategijas, straipsnyje atskleistos trys esminės „srovės“, iš kurių vyraujanti šiuo metu yra trečioji, akcentuojanti antreprenerystės bei socialinės antreprenerystės ugdymą kaip metodą. Metodo esmė – padėti ugdytiniams suprasti, vystyti ir taikyti produktyviai antreprenerystei reikalingus įgūdžius bei technikas. Metodas akcentuoja, kad studentas turi suvokti savo vietą antrepreneriškame pasaulyje; metodas turi aprėpties dimensiją – apimami visi subjektai ir analizės lygmenys; taikant metodą reikalinga nuolatinė praktika, akcentas – ne tik mokymuisi, bet ir veiklai; metodo prieiga tinkama nuolat besikeičiančiai aplinkai. Pagrindinės metodo dimensijos: socialinės įmonės kaip semestro projekto kūrimas; žaidimų ir simuliacijų taikymas; dizainu paremta ugdymo/si programa, reflektyvioji praktika. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai antrepreneriai; Įtraukties inovacijos; Socialinė įtrauktis; Antreprenerystės ugdymas (-sis); Social entrepreneurs; Inclusive innovation; Social inclusion; Education for entrepreneurship.

ENDuring the last decade great attention is paid to a social organization, social entrepreneur by pointing out that they strive to work for the welfare of the society by solving social problems in unconventional, creative, innovative and effective ways. Seeking social goals and creation of social value are the main features of social entrepreneurship (Peredo and McLean, 2006). With reference to social entrepreneurs, who work or will work in the public sector, it is necessary to emphasize education and/or self-education of social entrepreneurs. The article addresses the following research question: what challenges emerge for entrepreneurship education of social entrepreneurs considering the features of social entrepreneurs? The main research methods are research literature analysis and individual in-depth interview. The first part of the article discloses the concepts of social entrepreneurship, social inclusions and inclusive innovation; the second part provides rationale for social entrepreneur’s features, whereas the third part presents strategies for the education of social entrepreneurs. [From the publication]

• Antrepreneriškumo formavimas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse : disertacija / Osvaldas Stripeikis. Kaunas, 2008. 146, [1] p.
• Besimokantis miestas / Palmira Jucevičienė ; Kauno technologijos universitetas. Kaunas, 2007. 407 p.
• Social innovations in rural communities : methodological framework and empirical evidence / Eglė Butkevičienė. Socialiniai mokslai. 2009, Nr. 1 (63), p. 80-88.