BŽŪP išmokų vaidmuo remiant ūkių pajamas Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje

LTAnkstesnių tyrimų išvados dėl tiesioginių išmokų ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikio ūkių pajamoms nėra vienareikšmiškos. Vieni tyrėjai nustatė, kad jos mažina ūkių pajamų skirtumus bei nelygybę, kiti – atvirkštinį jų efektą. Be to Lietuvoje ši problema tirta vien šeimos ūkių (kitaip ūkininkų ūkių) atžvilgiu ir remiantis bendrojo pelno su ir be subsidijų rodikliais. Bendrojo pelno rodiklis nėra įtrauktas į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (EU FADN) standartinių rodiklių sistemą ir jo negalima apskaičiuoti pagal EU FADN duomenų bazėje skelbiamus duomenis, dėl to jis nėra palyginamas tarp ES šalių narių ūkių. Šiame tyrime ūkių pajamų dekompozicinės analizės būdu nustatyti BŽŪP išmokų, išskyrus subsidijas investicijoms, vaidmens remiant ūkių pajamas skirtumai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje pagal ūkių ekonominio dydžio grupes, aprėpiant visų juridinių formų ūkius. Ūkio pajamos tyrime matuojamos ūkio grynosios pridėtinės vertės metiniam darbo vienetui (ŪGPV/MDV) rodikliu. Į EU FADN įtraukti ūkiai šiame tyrime pagal ekonominio dydžio kriterijų suklasifikuoti į keturias ekonominio dydžio grupes: labai maži ūkiai (kurių standartinė produkcija (SO) nuo 2000 iki 8000 € ), maži ūkiai (8000 – <25000 € SO), vidutiniai ūkiai (25000 – <100000 € SO) ir dideli ūkiai (100000 € SO ir daugiau). Nustatytas BŽŪP I ir II ramsčių tiesioginės paramos išmokų, kitaip einamųjų subsidijų, poveikis ūkių pajamoms ir indėlis mažinant pajamų skirtumus tarp skirtingo ekonominio dydžio ūkių Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Tirtos BŽŪP išmokos, kitaip, ūkių gautos einamosios subsidijos Lietuvoje labiausiai padidino ekonomiškai labai mažų ir mažų ūkių pajamas, o visoje ES – vidutinio dydžio ūkių pajamas.Nustatyta, kad nuo Lietuvos narystės ES pradžios BŽŪP išmokos sumažino Lietuvos ūkių pajamų atsilikimą nuo visos ES ūkių vidutinių pajamų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendroji žemės ūkio politika; BŽŪP, ES; ES; Kaimo plėtra; Tiesioginės išmokos; Tiesioginės paramos išmokos; Ūkio grynoji pridėtinė vertė; Žemės ūkis; Agriculture; Common agricultural policy; Direct payments; Direct support payments; EU; Farm net value added; Lithuania; Rural development; The CAP.

ENPrevious researches on effects of CAP payments as farm income support measure in Lithuania were applying the family farms (or individual farmers farms) approach only. Lithuanian authors were using farm gross margin (with and without subsidies) as an indicator. However, the indicator is not included in system of standard indicators of the EU's Farm Accountancy Data Network (EU FADN), and cannot be calculated according data of the EU FADN database, therefore, it cannot be compared between farms in the EU countries. In this paper indicator of farm net value added per annual work unit (FNVA/AWU) is applied. The decomposition analysis of farm income reveals the differences in the role of the CAP payments (excluding subsidies on investments) in supporting of the farm income across Lithuania and the European Union detailed the farm groups by economic size and covering all legal forms of farms. In this research, the farms that are included in the EU FADN are classified into four groups by economic size: 1) very small farms (with a standard output (SO) from 2000 to 8000 €), 2) small farms (8000 – <25000 € SO), 3) medium farms (25000 –

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics