Kunigaikštis Švarnas ir stačiatikiškos Lietuvos popierinės iliuzijos

LTStraipsnyje nagrinėjamos nužudytojo karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos (Vaišvilko) ir jo svainio Švarno valdymo Lietuvoje aplinkybės 1264–1268 m. bei Haličo-Voluinės kunigaikščių politinis kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Plačiai ištiriamas Haličo-Voluinės metraščio, vienintelio istorinio šaltinio apie tą valdymą, kategoriškas tvirtinimas, jog Švarnas ne vienerius metus valdė Lietuvą. Tyrimo metu pastebėta, kad keliamos problemos klausimu metraščio informacija po kelių redagavimų, kuriuos įvykdė Voluinės kunigaikščiams palankūs redaktoriai, stipriai nutolo nuo tikrų įvykių. Tai labiausiai apsunkina Vaišelgos ir Švarno valdymo Lietuvoje realijų pažinimą. Straipsnio išvadoje tvirtinama, kad 1267 m. antroje pusėje Švarnas buvo miręs (neveiksnus arba pasiligojęs), todėl jis negalėjo valdyti Lietuvos po Vaišelgos nužudymo 1267 m. Jo anksčiau turėtos valdžios maksimumas toliau Naugarduko nesiekė. Švarno brolis, Haličo kunigaikštis Levas, neleido jam su dėdė Vasilku įgyti didesnės politinės įtakos Lietuvoje, už jų nugarų užmegzdamas draugiškus ryšius su valdžią Lietuvoje paėmusiu Kernavės kunigaikščiu Traideniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Stačiatikių Bažnyčia; Haličo-Voluinės kunigaikštystė.

ENThe paper analyses the circumstances of the rule of King Mindaugas’ murdered son Vaišelga (Vaišvilkas) and of his brother-in-law Švarnas in Lithuania in 1264–1268, and the political interference of Halych-Volyn dukes in Lithuania’s internal affairs. The study explores in greater detail the categorical statement found in the Halych-Volyn manuscript, the only historical source of that rule, that Švarnas ruled Lithuania for several years. The study has established that after a few drafts by editors favourable to Volyn dukes the manuscript’s information on the subject question moved a good deal away from real events. This mostly impedes knowledge of the realities of the rule of Vaišelga and Švarnas in Lithuania. In conclusion, the paper claims that in the second half of 1267 Švarnas was dead (incapable or diseased), which made his rule of Lithuania after Vaišelga’s murder in the same year impossible. His previous supreme authority did not go beyond Naugardukas. Švarnas’ brother Lev, the Duke of Halych, did not allow him and uncle Vasilk to acquire a larger political influence in Lithuania, establishing behind their backs friendly ties with Traidenis, the Duke of Kernavė, who had taken power in Lithuania.