Ūkių ekonominį gyvybingumą lemiantys verslumo veiksniai

LTŽemės ūkio subjektų gyvybingumo klausimas yra svarbus visame pasaulyje. Todėl mokslinė problema – įvertinti verslumo veiksnių įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, identifikuoti svarbiausius ekonominį gyvybingumą apibūdinančius veiksnius ir ūkius suklasterizuoti pagal atrinktus verslumo veiksnius, išlieka aktuali ir yra nagrinėjama šiame straipsnyje. Verslumo sąvoka suformuluota atsižvelgiant į užsienio ir Lietuvos autorių dažniausiai pateiktas ir jose dominavusias su pelnu siejamas koncepcijas. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad svarbiausi verslumą sudarantys veiksniai yra ekonominiai, kurie sujungia gamybos veiksnius (kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius), todėl koreliacinės analizės pagalba, nustatytas daugumos veiksnių ryšio stiprumas ir reikšmingumas ūkių ekonominiam gyvybingumui vertinti. Klasterinė analizė atlikta pagal atrinktus verslumo veiksnius ir ūkiai suklasterizuoti į verslius ir neverslius. Nustatyta, kad neverslių ūkių Lietuvoje yra keturis kartus daugiau negu verslių, o jų turimos žemės plotas yra žymiai mažesnis negu versliuose ūkiuose, tačiau ekonominis ūkio pelnas yra aukštesnis - neversliuose ūkiuose. Tai reiškia, kad geriausias ūkio ekonominis gyvybingumo rodiklis pasiekiamas tada, kai apsirūpinimas kapitalu, darbo jėga, atitinka ūkio dirbamos žemės plotą ir gamybos mastus. Didinant ūkių gyvybingumą nebūtina stambinti ūkius, orientuojančius į kapitalo ūkius, tačiau labai svarbu racionalus ūkio dydžio, turimo kapitalo ir darbo jėgos santykis.Reikšminiai žodžiai: Ekonominis ūkio pelnas; Verslumo veiksniai; Ūkininko ūkis; Ūkio ekonominis gyvybingumas; Economcs; Economic profit of the farm; Enrepreneurship; Factors of entrepreneurship; Farm; Farm's economic viability; Farmer's farm; Lithuania.

ENThe scientific researches pay a little attention to entrepreneurship while evaluating the farms‘ economic viability. Thus the scientific problem to evaluate the influence of the entrepreneurship factors on the farms‘ economic viability, to identify the factors defining the economic viability, and, finally, to group the farms under the selected factors of entrepreneurship remains relevant and is analysed in this article. The problematic of this work is typical in both – the theoretical and practical aspects. The article analyses entrepreneurship together with the factors, affecting the farms‘ economic viability, and the farms, classified into clusters under the selected factors of entrepreneurship. The concept of entrepreneurship itself is formulated based on the most frequent concepts related to profit provided by the Lithuanian and foreign authors. After the scientific literature analysis it was found, that the factors forming the entrepreneurship are of the greatest importance, therefore with the help of correlation analysis the strength and significance of factors‘ relation for evaluating the farms‘ economic viability was determined. The cluster analysis was carried out under the selected factors of entrepreneurship and the farms were clustered into the entrepreneurial and the non-entrepreneurial ones. It was determined that there are 78% of non-entrepreneurial farms with the total amount of land being significantly smaller in comparison to the entrepreneurial farms. Still, the economic profit is higher in the non-entrepreneurial farms. This means that the best indicator of farm‘s economical viability is reached when the self-supply of capital and workforce matches territory of the farmland and the production extent.By increasing the farms‘ viability it is not necessary to enlarge the farms, oriented to capital farms, nevertheless the rational balance of the farm‘s size, capital and workforce is greatly important. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics