Lietuvos integracijos į Europos Pinigų Sąjungą vertinimas kaštų atžvilgiu

LT2014 m. Lietuva Europos Komijos Mastrichto konvergencijos vertinimo išvadoje įvertinta kaip tvarios ekonomikos augimo valstybė, atitinkanti nustatytus Mastrichto konvergencijos kriterijus. Būtent todėl Lietuvai leista tapti pilnateise euro zonos šalimi nuo 2015 m. sausio 1 d. Tapdama pilnateise euro zonos šalimi, Lietuva užbaigs galutinę integraciją, bet kartu prisiims naujų finansinių įsipareigojimų, kurie mažo ir deficitinio biudžeto valstybei gali turėti papildomų rizikų. Nacionalinės valiutos pakeitimas iš anksto įgalina patirti kaštus, o nauda jaučiama tik praėjus kuriam laikui. Todėl būtina analizuoti euro įvedimo kaštus, siekiant patirti minimaliausias sąnaudas ir gauti maksimaliausią naudą. Euro įvedimo kaštus sudaro vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, papildomos įmokos į Tarptautinį Valiutos Fondą, įmokos į Europos Centrinį banką ir įmokos į Europos stabilumo mechanizmą. Galimi euro įvedimo kaštai analizuojami pagal skirtingus scenarijus, remiantis kitų eurą jau įsivedusių valstybių patirtimi, Europos Komisijos vertinimais, Lietuvos Banko atliktais tyrimais ir SLOPOL modeliu. SLOPOL modelis – tai viena iš priemonių, padėjusi Slovėnijoje priimti efektyvias fiskalines priemones tam, kad būtų užtikrintas šalies tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje. Išnagrinėjus skirtingus euro įvedimo kaštų scenarijus, realios euro įvedimo sąnaudos siektų nuo 3,17 mlrd. Lt iki 12,82 mlrd. Lt. Sąnaudos išsidėstytų mažiausiai 5 m. laikotarpyje. Vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, įmokos į Europos Centrinį banką būtų finansuojamos iš Lietuvos Banko lėšų, dalis būtų padengta iš Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko. Likusios sąnaudos būtų padengtos, Lietuvai skolinantis tarptautinėje finansų rinkoje 10 m. laikotarpiui. Tokiu atveju, euro įvedimo sąnaudų įtaka Lietuvos valstybės biudžetui būtų juntama minimaliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Euras; Europos Pinigų Sąjungą; Kaštai; SLOPOL modelis; Cost; Euro; European Monetary Union; SLOPOL model.

ENThe Treaty on the Functioning of the European Union provides that all Member States of the European Union shall harmonize their economic and exchange rate policies, conduct an appropriate fiscal policy, and join the euro area once they fulfill the conditions for the adoption of the single currency set out in the Treaty. The European Union institutions assess the economic convergence with the euro area of a country which is preparing to adopt the euro and it‘s eligibility for the changeover to the single currency of the European Union. In the 1st of May, 2004, when Lithuania became an official member of the European Union, automatically goal was set to abandon the national currency and become a full member of the euro zone, when Lithuania meet the convergence criteria. The first attempt to join the euro zone has been since 1st of January, 2007, but Lithuania met only three if the four convergence criteria. When inflation exceeded the convergence criteria by 0.1 percent, the European Commission's report on Lithuania's accession to the euro zone was negative. Unsuccessful attempts to join the euro zone shows that Lithuania‗s integration into the European Monetary Union is not properly analyzed topic in Lithuania, therefore for achieving the final success of the integration into European Monetary Union since 1st of January, 2015 the identification and assessment of integration problems and prospects extremely important. So the basic aim of the article is to assess the costs of Lithuania fully integrate into the European Monetary Union since 1st of January, 2015 by simulating the most favorable economic environment adoption of the euro. The object is the costs of Lithuania‘s integration into the European Monetary Union.And the tasks are to analyze the positive and negative aspects in order to join into the European Monetary Union and to assess the costs of Lithuania‘s integration into the European Monetary Union. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics