Sakralinių pastatų architektūros kokybės problematika: projektai, remontai, rekonstrukcijos

LTLietuvai atgavus nepriklausomybę suintensyvėjo įvairių religinių konfesijų maldos namų statyba. Daugiau vykdoma ir senųjų katalikų bažnyčių bei cerkvių remonto ar atnaujinimo darbų; rekonstruotos kelios nenaudojamos sinagogos. Tačiau dalis „atnaujintų“ bažnyčių neįgijo naujos kokybės, o kai kurias remontuotas cerkves ir rekonstruotas sinagogas galima vadinti tipologiniais architektūrinio nemokšiškumo pavyzdžiais. Sakralinių pastatų architektūros kokybė vertintina tik atlikus gilesnį tyrimą, apimant ne tik istorinį naratyvą ar platesnį kontekstą, bet ir specifines objekto savybes bei simboliką. Kiekvienas skirtingos konfesijos sakralinis pastatas – ryškus semantinis ženklas, kurio architektūroje užkoduota daugiaprasmė informacija. Neprofesionaliai atlikti architektūros pakeitimai lemia pastato formų bei simbolių pokyčius ir pažeidžia istorinių ženklų kodinę sistemą. Architektūros kokybės problematika aktuali ir architektūros istorijos moksle. Fundamentalūs mokslinių tyrimų darbai vykdomi ilgai. Greičiau plinta architektūrinis neraštingumas: knygynai užversti įvairiais vadovais po Lietuvą, žinynais ir pan. leidiniais, kurių autoriai, neturėdami specialaus išsilavinimo ir žinių apie architektūros stilius, klaidina skaitytojus. Situacija nepakis, kol vyraus pakantumas neprofesionalumui, ir bus toleruojama pseudokultūra, koreguojanti visas kultūros sritis, tarp jų – architektūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūrinis neraštingumas; Istorinis naratyvas; Pseudokultūra; Sakraliniai pastatai; Simbolika; Architectural illiteracy; Historical narrative; Pseudo culture; Sacral buildings; Symbolism.

ENAfter Lithuania regained Independence, building of prayer houses of different religious communities became more intense. More renovation works of Old Catholic and Russian churches are being implemented; reconstruction of several unused synagogues was performed. However, most of the “renewed” churches did not gain new quality, and some renovated Russian churches and reconstructed synagogues can be treated as typological examples of architectural ignorance. Quality of architecture of sacral buildings is closely related to deeper research which encompasses not only historical narrative and wider context, but also specific characteristics and symbolism of an object. Every sacral building of different religious communities is a distinct semantic sign with poly-semantic information encrypted in its’ architecture. Changes of architecture, accomplished in amateurish way, determine change of forms and symbols of a building and break the system of codes of historical signs. Architectural illiteracy also spreads, as authors of different publications, lacking basic knowledge of architecture history and style, tend to write about architecture of the buildings. The situation will not change as long as amateurism and pseudo-culture, which influences all fields of culture – including heritage protection and architecture – is tolerated. [From the publication]

• Kauno tarpukario architektūrinis palikimas: autentiškumo ir vertės problematika / Vaidas Petrulis. Meno istorija ir kritika. 2014, 10(2), p. 44-58.
• Kultūros paveldo verčių suvokimo ir vertinimo tendencijos / E. Riaubienė. Urbanistika ir architektūra. 2000, t. 24, Nr. 1, p. 3-10, 45.
• Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
• Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra / Marija Rupeikienė. Vilnius : E. Karpavičiaus leidykla, 2003. 190 p.