Paveldo naratyvas : teorinė prieiga

LTStraipsnyje bandoma suformuoti naratyvinį paveldo percepcijos diskursą, kuris apibūdina fundamentaliuosius paveldo kaip fenomeno veikimo būdus erdvėlaikio kontinuume. Išskiriamas trinaris praeities suvokimo modelis, apimantis istoriją, paveldą ir paveldo naratyvą – dėmenis, kurie susieja praeities – dabarties – ateities dimensijas į bendrą perspektyvą kaip vienį. Architektūros ir urbanistikos laukai čia suvokiami kaip nuolatinės raidos dinamikos reprezentantai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Artefaktas; Kultūros paveldas, kultūros paveldo teorija, pasakojimas; Naratyvas; Paveldas; Paveldo samprata; Paveldosauga; Teorinė prieiga; Urbanistika; Architecture; Artifact; Cultural heritage, theory of cultural heritage, narrative; Heritage; Heritage conception; Heritage management; Narrative; Theoretical access; Urban development; Urbanism.

ENThe paper contains and forms a new perception of heritage phenomenon by using the approach of narrativity. The theory, which in fact is more likely to be explored rather than invented, delves deeper into the fundamental presence of heritage instead of giving concerns about discursive management of heritage. The heritage narrative explains how could the past, the present and the future be linked together into an one dimension, an unity. Narrativistic approach to theory of heritage can broader the scope of understand how, why and when is the physical urban environment being turned about in the continuum of history. [From the publication]