Miesto viešųjų erdvių tinklo modelio taikymo rengiant urbanistikos projektus galimybės: Vilniaus pavyzdys

LT[...] Straipsnio tikslas – trumpai pristatyti miesto viešųjų erdvių tinklo modelio taikymą, siekiant sukurti intensyviai naudojamas viešąsias erdves – susitikimų ir bendravimo vietas, ir išnagrinėti Šiaurinės gatvės Vilniuje pavyzdį, kuris leistų atskleisti urbanistinės erdvės struktūros analizės metodų taikymo rengiant urbanistikos projektus galimybes. Jungtinės Karalystės mokslininkų sukurti analizės metodai pasitelkiami nagrinėjant urbanistinės erdvės konfigūracijos pobūdį. Tai leidžia rengiant projekto užduotį išsiaiškinti esamos struktūros plėtojimo ir gyvybingų viešųjų erdvių formavimosi galimybes bei nustatyti pastatų architektūros reikalavimus. Taip pat, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų kokybę, minėti analizės metodai taikomi vertinant ir plėtojant pasirinktus projekto variantus. Viena vertus, Lietuvoje strateginių sprendimų priėmimo problema yra aktuali siekiant išvengti miestų dalims, kurios buvo suplanuotos remiantis modernistinio (laisvojo) planavimo principais, būdingų trūkumų: gatvės erdvės išsidriekimo, funkcijų atskyrimo, neefektyviai naudojamų žaliųjų plotų ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių, vyraujančios gyvenamosios funkcijos, viešųjų ir privačių erdvių susipynimo. Kita vertus, įvardijami įtaką viešųjų erdvių gyvybingumui darantys sprendimai, pavyzdžiui, ištisinio užstatymo suformavimas, galimybė tiesiai iš gatvės patekti į pastatus, kuriuose įsikūrusios kasdienes paslaugas teikiančios įmonės, paslaugų įvairovė, langų ir durų angų vyravimas bei aklinų sienų ir kitų neperregimų elementų nebuvimas į gatvės erdvę nukreiptų fasadų plokštumose. Atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, didžiausias dėmesys skiriamas gatvių tinklui, pritaikytam susisiekti pėsčiomis ir naudotis įvairių rūšių transportu. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analizės Metodai; Kūryba; Miesto viešosios erdvės; Transporto poveikio žmonių sveikatai; Urbanistika; Urbanistikos projektai; Viešosios erdvės; Vilniaus atvejis; Vilnius; A case study of Vilnius; Creativity; Effects of transport on human health; Methods Of Analysis; Public spaces; Public spaces in urban; Urban design; Urban design projects; Urban development; Vilnius.

ENThe subject of the impact of transport on health has been highly placed on the agenda as more and more cities around the world are facing a challenge to reducing the need to use a car for short trips in urban areas thus creating an environment in which travelling on foot and by bike is accepted as usual and the one enhancing the network of public transport. The paper is aimed at briefly introducing the use of a model of the network of public spaces in order to create streets that provide opportunities for human interaction and at exploring the case of Šiaurinė Street in Vilnius that allows revealing the possibilities of using methods for analysing a spatial structure in the process of urban design. Analytical methods developed by scientists in the United Kingdom have been employed for investigating spatial configuration. This allows, within the process of preparing a design brief, ascertaining the possibilities of vital public spaces to emerge and defining architectural requirements for buildings. Also, for ensuring the quality of the made decisions, the aforementioned methods are applied for evaluating and developing the selected options of design. On the one hand, the problem of strategic decisions in Lithuania is relevant to learning from past errors in the residential districts formed following the principles of modernist planning such as the design of wide streets, under-used areas of the lawn, surface car parking, prevailing residential land use and the interwoven structure of public and private urban spaces. On the other hand, in order to develop and sustain the vitality of public spaces, some solutions, including continuous facades without blank walls and other non-transparent elements, direct access for pedestrians from the street to buildings occupied by shops and services, the diversity of uses and the openings of windows and doors as predominant elements of facades have been introduced. [...]. [From the publication]

• Funkcinių ir kompozicinių urbanistinės struktūros analizės aspektų sujungimas: Vilniaus miesto lokalių centrų tyrimas / Justinas Bučys. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 2, p. 141-159.
• Lokalių centrų vieta ir vaidmuo hierarchinėje didmiesčio centrų sistemoje : Vilniaus pavyzdys / Justinas Bučys. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 2, p. 98-105.