LTLietuvos Respublikoje vykstantys urbanizacijos procesai suformavo gana ryškų vizualinį, kultūrinį ir ekonominį atotrūkį tarp kaimo ir miesto teritorijų. Miestas yra tapatinamas su visokeriopa socialine pažanga ir gyvybingumu, o kaimiškosios teritorijos yra nustumiamos į nepažangios visuomenės ir nereikalingos teritorijos poziciją. Lietuvos kaimai susiduria su esminiais socialiniais ir kultūriniais pokyčiais bei ekonominiais sunkumais, dėl kurių didėja žmonių migracija į miestus ir užsienio šalis, taip pat ženkliai mažėja jaunų gyventojų skaičius mažose gyvenvietėse. Todėl būtina keisti požiūrį į kaimo gyventojus ir tobulinti valstybinių institucijų valdymo modelius, kad būtų atgaivintos ir darniai plėtojamos šios teritorijos. Kiekvienas žmogus visiškai save realizuoti gali tik tada, kai yra jam palankioje aplinkoje. Sukurti tinkamą aplinką, kurioje žmogus jaustųsi saugiai ir galėtų save realizuoti jam patinkančioje veikloje galima tinkamai išnaudojant ir teritorijų planavimą. Moksliniame straipsnyje analizuojami statistiniai ir geografiniai duomenys apie Klaipėdos priemiesčio teritorijas. Nustatytas naujų gyvenamųjų kvartalų formavimosi intensyvumas, bei jų realus poreikis, daromos išvados apie būtinimą keisti požiūrį į naujų gyvenviečių formavimą atsižvelgiant į atitinkamoje teritorijoje gyvenančių žmonių poreikus, t.y. valdymo principo „iš apačios į viršų“ būtinumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus teritorinis vystymas; Kaimas; Kaimo vietovės; Strateginis planavimas; Tvarus teritorijų vystymas; Žemės valdymas; Land management; Rural areas; Strategic planning; Sustainable territorial development.
ENUrbanization process in the Republic of Lithuania has formed a strong visual, cultural and economic gap between rural and urban areas. The city is identified with the manifold social progress and vitality, while rural areas are pushed into non-progressive public areas and unimportant position. Lithuanian villages face major social and cultural changes and economic difficulties, which result in increasing migration of people to cities and foreign countries. Moreover, significant decline in the young population could be observed in small towns. Therefore, it is necessary to change the attitude of the rural population and to improve the management patterns of public institutions, to revive and to ensure sustainable development of the rural territory. Everyone could self-realize only in a safe and comfortable environment. The right environment in which persons feel safe and are able to realize their potential in activities, can be created by spatial planning. This research paper analyses statistical and geographical information about Klaipėda suburban areas. Intensity of new residential blocks’ formation and their real needs are also discussed in the paper. Conclusions are drawn concerning the need to change the approach to the formation of new settlements in the area by taking into account the needs of inhabitants, i.e. use of "bottom-up" management approach. [From the publication]