Moterų veiklos specifika liaudies medicinoje: Rytų Lietuva ir Vakarų Baltarusija
LTStraipsnyje nagrinėjama moterų veikla Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos liaudies medicinoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Straipsnio tikslas - išskirto arealo ribose aptarti moters veiklos sferas konkrečiose liaudies „gydytojų“ kategorijose. Nustatyti panašumai liaudies medicinos srityje leidžia traktuoti Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos regionus kaip vientisą, tyrinėjamoje sferoje griežtos takoskyros neturintį kultūrinį arealą. Apibendrinant, galime išskirti kasdienio patyrimo sferą, apimančią racionalių bei maginių gydymo būdų visumą, prieinamą visiems kaimo bendruomenės nariams. Šiai sferai priklausanti kaimo vaistininkystės sritis, charakterizuojama kaip plačiausias moters-„gydytojos“ tradicinėje kaimo bendruomenėje veiklos laukas. Šalia kasdienio patyrimo sferos, aukštesniame kultūrinės kompetencijos lygmenyje veikia žiniuonių grupė. Tai žolininkai, užkalbėtojai bei raganiai. Pirmoji kategorija yra glaudžiai susijusi su kasdieniu patyrimu ir taip pat traktuojama kaip moterų „monopolija“. Ji pasižymi atvirumu ir gali būti apibūdinama kaip tarpinė grandis tarp kasdienio patyrimo sferos bei kultūrinės kompetencijos srities. Užkalbėtojų grupėje aktyviai veikė ir vyrai, ir moterys. Tuo tarpu trečioje - raganių - kategorijoje kaip „gydytojai“ dažniausiai reiškėsi vyrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rytų Lietuva; Vakarų Baltarusija; Liaudies medicina; Moterų veikla; Liaudies "gydytojai"; Magija; Kaimo bendruomenė; East Lithuania; West Belarus; Folk medicine; Feminine activity; Folk "doctors"; Magic activity; Village community.
ENThe article analysis female activity in the field of medicine in Eastern Lithuania and Western Belarus at the end of the 19th century and 1st half of the 20th century. The article aims at discussing the female activity fields in specific categories of folk “healers” within the boundaries of a distinct area. On the basis of the factual similarities in folk medicine, we’re permitted to treat the region of Eastern Lithuania and Western Belarus as an integral cultural area with no strict divide with respect to the field being investigated. In summary, we can single out the day-to-day experience covering the total of rational and magical methods of treatment that was accessible to all members of the village community. The sphere of village medicine belonging to this field was characterized in the village community as the widest sphere of the woman’s occupation – “healer”. Besides, the sphere of the daily experience within the cultural competence of a higher level group of prophetesses was working. It comprised herbalists, exorcists as well as magicians. The first category was closely related to the everyday experience and was treated as a “monopoly” of women. It was marked by its frankness and could be characterized as an intermediate link between the sphere of day-to-day experience and the field of cultural experience. Both men and women were active in the second group. Otherwise, the third category was mostly characteristic of male “physicians”.
- Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje / Ramūnas Trimakas. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 3, p. 18-27.
- Pelesos krašto liaudies medicina / Rita Balkutė. Lydos krašto lietuviai. T. 1 / redakcinė komisija: N. Vėlius (pirmininkas) ... [et al.]. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002. P. 354-372.
- Raganos vaizdinys lietuvių liaudies kalendorinėse šventėse bei apeigose.. Liaudies kultūra. 2000, Nr. 3, p. 15-19.
- „Sveikatos“ ir „negalavimo“ traktuotės tarp alternatyviąją mediciną praktikuojančių asmenų XXI a. pradžios Lietuvoje / Reda Šatūnienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 77-90.
- Žmogaus sveikatos samprata lietuvių folklore : disertacija / Ramūnas Trimakas. Vilnius, 2003. 167 lap.
