Rankos pirštų pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse : (leksikos anketos duomenimis)

LTStraipsnyje aptariami rankos pirštų pavadinimai, jų paplitimas lietuvių kalbos tarmėse ir kilmė. Tyrime naudoti geolingvistinis, lyginamasis ir aprašomasis metodai. Tyrimo medžiaga – pirštų pavadinimai, pateikti atsakymuose į „Kalbos faktų rinkimo programos“ leksikos anketos 111 klausimą – suklasifikuota, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapiai, rodantys atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyta komentaruose. Be to, naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, dialektologų tyrimų ir tarmių žodynų duomenimis. Tos pačios šaknies pirštų pavadinimai bei jų variantai būdingi esančioms ir išnykusioms tarmėms visoje Lietuvoje ir kitose vietose. Pirmojo rankos piršto pavadinimas „nykštỹs“ tarmėse skiriasi tik kamienu: iįo (nikštys), įo (nykštis, ninkštis) ar (i)ē (nykštė). Plačiausiai vartojami ir tarmėse vienas kitą pakeisti galintys trečiojo rankos piršto pavadinimu tapę įvardžiuotinis vyriškosios giminės būdvardis „didỹsis“ ir tos pačios šaknies deminutyvinis variantas „didžiùlis“. Didžiausia įvairove pasižymi penktojo rankos piršto pavadinimai. Dažniausiai vartojami penktojo piršto pavadinimais tapę įvardžiuotinis vyriškosios giminės būdvardis „mažàsis“ ir tos pačios šaknies deminutyviniai būdvardžiai: mažỹlis, mažiùkas / mažùkas, mažiùlis / mažùlis, maželis / mažẽlis, mažùtis.Rodomojo piršto pavadinimai yra vieninteliai, turintys skirtingą šaknį. Pavadinimas ir šaknies variantai „smil-“ (smilius / smilis) dažniausiai vartojami vakarinėje Lietuvos dalyje, „smal-“ (smaližius I smaližis ir smaliugas) vyrauja šiaurinėje dalyje, o rytuose – „smag-“ (smaguris I smagurys). Taip vadinamas antrasis pirštas yra tarsi įrankis, kuriuo smaližiaujama. Visame lietuvių kalbos plote ketvirtasis rankos pirštas neturi pavadinimo ir vadinamas bevardžiù ir tik keliuose punktuose užrašyti anksčiau vartoti kiti variantai – žiedpirštis, žiedo pirštas ir žiedúotinis – susiję su vestuvių papročiais. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Anketa; Geolingvistika; Leksika; Lietuvių kalbos tarmės; Rankos pirštų pavadinimai; Žemėlapis; Geolinguistics; Hand finger names; Lexicon; Lexis; Lithuanian dialects; Lithuanian language dialects; Map; Names of hand fingers; Questionnaire.

ENThe study deals with the names of hand fingers, their prevalence in the Lithuanian dialects and origin. Geolinguistic, comparative and descriptive methods have been used for this goal. The material studied - finger names recorded in the answers to Question No. III of the lexis of the Programme for Collecting Language Facts - was classified, five computer maps of the prevalence of the name for every finger was made and commentary given. Data from the Comprehensive Dictionary of the Lithuanian Language, dialectologists' studies and dictionaries of dialects were also used. The finger names with the same root and their variants are most often prevalent in the existing and extinct dialects all over Lithuania and elsewhere. The name for the first hand finger nykštys (thumb) differs only by its stem in dialects: iįo (nikštys), įo (nykštis, ninkštis) or (i)ē (nykštė). The names with the same root didysis and didžiulis for the third finger were derived from adjectives and can substitute one another in the dialects. The pronominal adjective of the masculine gender mažasis and the diminutive forms with the same root mažylis, mažiukas I mažukas, mažiulis I mažulis, maželis I maželis, mažutis and others that became the names for the fifth finger have the largest diversity.The names for the index finger are the only ones that have different roots. The names and root variants smil- (smilius / smilis) are prevalent in the western are a of the Lithuanian language, while those of smal- (smaližius I smaližis and smaliugas) are mostly used in the northern part, and in the eastern smag- (smaguris I smagurys) are mostly used. All of them denote a tool which is used to taste sweet things. The fourth finger is the only one that has no name variants and is called bevardis (nameless) all over the Lithuanian language area. In few localities no longer used names for this finger (žiedpirštis, žiedo pirštas, žiedūotinis) that are linked to marriage customs (Lith. žiedas "ring") have been recorded. [From the publication]