Nūdienos pasaulis ir lietuvių tautos socioetnogenezė

LTStraipsnyje apibrėžiami šiuolaikinio pasaulio bendrieji sociologiniai kontūrai. Atkreipiamas dėmesys į savitus globalaus pasaulio ir vietinius Lietuvos realybės kontūrus. Pastarieji išsamiai aptariami ir atliekama kritinė sociologinė analizė: atskleidžiami esminiai Lietuvos socialinės struktūros prieštaravimai bei nustatoma civilizacijos spragų apimtis. Straipsnyje nagrinėjama dabartinė lietuvių tautos socialinės struktūros būklė ir įvertinamos jos perspektyvos šiuolaikiniame atvirame pasaulyje. Pateikiama teorinė sociologinė analizė. Daugiausia dėmesio skiriama: etnogenezei, akcentuojant etnokultūrą; sociogenezei, akcentuojant bendrąją kultūrą, civilizacijos procesus ir kaitą. Etninės ir socialinės istorijos skirtumai vertinami teigiamai, nes jie praplečia supratimą apie socialinius pokyčius ir jų etnosocialinę dinamiką. Socialinės dinamikos pobūdis, kryptys, intensyvumas gali būti aptinkami analizuojant socialines įtampas.Bendroji kultūra yra tiek socioetnogenezės išraiška/rezultatas, tiek ir jos pagrindinis elementas. Bendroji kultūra atspindi tautos, visuomenės gebėjimą integruoti atskirus socialinius segmentus į modernizacijos ir heterogenizacijos kontekstus. Bendroji kultūra gali būti sau šaltiniu, bet ji taip pat susijusi su norminimo problema. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip norminimas siejasi su socioetnogeneze. Remiantis sociologinio tyrimo išvadomis formuluojamas normatyvinis požiūris. Norminimas yra susijęs su bendra kultūra ir su esminiu tautos egzistavimo tikslu. Tai yra tautos išlikimas, kultūrinė ir civilizacinė raida. Išvadose pateikiamos kelios teorinės-metodologinės pastabos, susijusios su aptariama problema. Aiškinama, kaip galėtų būti plėtojamas bendras susiskaidžiusios ir marginalizuotos visuomenės pagrindas. Be to, siūloma vystyti socialinę diagnostiką ir strateginį socialinį valdymą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Civilizacija; Etnogenezė; Etnosocialinė dinamika; Globalizacija; Globalu; Lietuviai; Lokalu; Nūdienos pasaulis; Socialinė organizacija; Socialinė realybė; Socioetnogenezė; Sociogenezė; Tautos išlikimas; Civilization; Contemporary world; Ethno-social dynamics; Ethnogenesis; Global; Globalization; Lithuanian nation; Local; Nation's survival; Social organization; Social reality; Socio-ethnogenesis; Sociogenesis.

ENThis article outlines general sociological contours of the contemporary world. The author focuses his attention to the distinctive contours of the global world and the local, i.e. Lithuanian reality. The latter is covered in a detailed way and is approached with the critical sociological analysis: the crucial contradictions of the Lithuanian social organisation are revealed and the space of the civilizational gap is defined. The article examines the present condition of social organisation of the Lithuanian nation and assesses its perspectives in the open modern world. The author presents theoretical sociological analysis. It mainly concentrates on the following: ethnogenesis, with emphasis on ethno-national culture; sociogenesis, with emphasis on common culture, civilization processes and change. The distinction between ethnic and social history is suggested as valuable since it widens the understanding of social change and its ethno-social dynamics. The character, trends and intensity in sociodynamics can be traced through analysing social tensions.Common culture is both an expression/outcome and the basic element in ethno-socio-genesis. The common culture reflects a nation's, society's capacity to integrate separate social segments in the context of modernization and heterogenisation. The common culture may serve as a resource by itself, but it also relates to the problem of normativity. The article introduces a problem of how normativity relates to ethno-sociogenesis. The normative approach is formulated with reference to findings of sociological inquiry. Normativity is related to common culture as well as to the realisation of the main goal of nation's existence. The latter is treated as nation's survival and cultural and civilizational evolution. In the conclusion, the author presents some theoretical-methodological remarks relevant to the problems discussed. He explains how common grounds for fragmented and marginalized society could be developed. He also stands for developing social diagnostics and strategic social management. [From the publication]

• Mokytojų ir mokinių bendravimo kultūra ir jos įtaka ugdymo procesui / Danguolė Botyriūtė, Romualdas Grigas. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve / sudarytojai Valdas Pruskus, Romualdas Grigas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 52-92.
• Pedagoginio profilio kūno kultūros specialybės studentų gyvenimo stiliaus ugdymas(is) universitetinėse studijose (postmodernios visuomenės iššūkių kontekste) = (Self-)development of lifestyle of educational profile physical education students in university studies (in the context of post-modern society's challenges) / Lota Bobrova. Mokytojų ugdymas. 2008, Nr. 10, p. 146-162.
• Sintezuotas šiuolaikinių studijų modelis / Vytautas Šernas. Pedagogika. 2005, 78, p. 5-9.
• Šiaulių universiteto studentų psichosocialiniai poreikiai ir veiksniai, turintys įtakos jų gyvensenai / Laimutė Bobrova, Algirdas Čepulėnas, Lauras Grajauskas. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 205-210.
• Потребности, определяющие образ жизни академической молодежи / Л. Боброва, А. Чепуленас, Л. Граяускас. Физическая культура и спорт в системе образования : здоровьесберегающие технологии и формирование здоровья : материалы международного научного симпозиума, Беларусь, Гродно 6-10 мая 2005 года. Гродно, 2005, p. 160-165.