Pedagogo filosofinė branda ir atsakomybė

LTStraipsnyje aptariamas filosofijos (žodis) ir pedagogikos (pavyzdys) ryšys bei jų vidinės (gyvenimo prasmės) ir išorinės (mokytojo pavyzdžio, jo ugdymo filosofijos) sąsajos. Pabrėžiama ypatinga filosofijos moralinė atsakomybė, mėginant suprasti žmogiškosios prigimties esmę. Pastaroji daugiausia priklauso nuo ugdymo teorijos ir praktikos, t. y. ko žmogus bus mokomas. Straipsnyje filosofiniu-pedagoginiu požiūriu analizuojama lietuvių filosofo A. Šliogerio nauja žmogaus kaip „Niekio sūnaus“ teorija. Analizė atskleidė teorijos prieštaringumą: viena vertus, ji grindžiama abejotinais filosofijos, logikos ir pedagogikos vertybių postulatais, teiginiais ir principais, išryškinant vieną žmogiškosios prigimties pusę (savanaudiškumą, gyvuliškąją žmogaus sielos dalį), klaidingai vertinant sąmoningumo jausmą („Niekio skylė“, „Juodoji skylė“), todėl yra kvestionuojama ir negali būti vertinama kaip moksliškai pagrįsta žmogaus prigimties esmės teorija. Todėl nerekomenduojama remtis šia teorijoje nei ugdymo teorijoje, nei praktikoje. Kita vertus, pervertindama vieną žmogaus prigimties pusę, ši teorija apnuogina slaptą pavojų egzistencijai žmogaus sieloje. Taip pat straipsnyje nagrinėjama „Niekio sūnaus“ teorijos akademinė reikšmė ugdant pedagogų rengimo institutų studentų kritišką požiūrį į pedagoginę mintį. Siekiant šio tikslo būtina plėsti filosofijos studijų apimtį pedagogų rengimo procese. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Atsakomybė, mokytojų ugdymas, ugdymo teorijos, studentai; Mokytojo specialybė, branda, ugdymo reikšmė,ugdymo filosofija; Responsibility, teacher training, educational theory, students; Teachers specialty, maturity, meaning of training, philosophy of training.

ENIn the article the relationship between philosophy (word) and pedagogue (example), their internal (meaning of life) and external (teacher's example, his philosophy of education) connection surveyed. Especially the moral responsibility of philosophy is emphasised in such cases, when it attempts to ground the essence of human nature. Since on the latter for the most part theory and practice of education depend, i. e. what the man will be educated. In the article a Lithuanian philosopher's (A. Šliogeris) new theory of man as a "Son of Nothingness" is analysed through a philosophical-pedagogical criticism prism. Analysis of the above-mentioned theory shows it being contradictory, in one case, it is grounded on the questionable values of philosophical, logical and pedagogical postulates, propositions and principles, overestimating one side (selfishness, beast spirit of man's soul) of human nature, erroneously treating the sense of consciousness ("Hole of Nothingness", "Black Hole"), therefore it is doubtful and cannot be treated as scientifically grounded theory of the essence of human nature. For such reasons it is not recommended to use it in educational theory, all the more in educational practice. In the other case, overestimating one side of human nature this theory lays bare the truth about hidden danger in man's soul for his existence. The article also focuses on the academicall usefulness of theory of man as a "Son of Nothingness" for education criticism of pedagogical thinking students in teacher training institutes. To achieve the latter purpose it is necessary to extend the volume of philosophical studies in teacher training process. [From the publication]