Tautos elito ugdymas universitetuose

LTStraipsnyje svarstoma elito samprata ir kaip jį ugdyti aukštojo mokslo institucijose. Atkreipiamas dėmesys, kad universitetinis ugdymas, deja, nepasižymi universalumu, vientisumu ir įvairiapusiškumu. Vienas iš esminių universitetų uždavinių yra naujos kūrybiškos inteligentijos, pajėgios išvesti Lietuvą iš materialaus ir dvasinio skurdo, ugdymas, ypatingą dėmesį skiriant nacionalinio elito formavimui. Inteligentijos, tautinio elito lemtis – siekiant savo karjeros gerinti šalies ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: mažinti nedarbą, pakeisti susikompromitavusius pareigūnus ir juos delegavusias partijas. Elito ugdymas neturėtų būti masinis reiškinys. Universitetai kasmet turėtų pasiūlyti mažiausiai penkis elito lygio absolventus. Taip Lietuva kiekvienais metais turėtų 50 perspektyvių valstybės pareigūnų, dešimties geriausių šalies universitetų absolventų, kurie palaipsniui pakeistų susikompromitavusius pareigūnus. Svarbu, kad šie kandidatai būtų pasiekę tinkamą profesinės ir dvasinės brandos lygį. Elito atranka, jo ugdymo strategija ir taktika yra tolimesnių tyrimų uždavinys. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Elitas; Elito ugdymas; Ugdymas, universitetas, tautos elitas; Universitetas; Education, university, national elite; Elite; Elite Education; University.

ENThe article deals with the concept of elite and how it should be educated at the institutions of higher education. A conclusion is drawn that university education, unfortunately, is not characterized by universality, wholeness, and all-roundness. One of the core tasks of universities is the education of the new and creative intelligentsia, capable of leading out Lithuania from material and spiritual poverty, focusing special attention on the maturity of a national elite. Destination of the intelligentsia, national elite is by seeking for their own career to improve the economic and cultural life of the country, namely, to reduce unemployment, to take the posts of the leaders that discredited themselves and were promoted by various parties. Education of an elite should not be mass-scaled. Let each university promote at least five graduates of an elite level each year. Thus Lithuania annually will receive 50 perspective statesmen, graduates from ten best national universities, which will be able in the course of several years to replace the corrupted statesmen and officials. It is important that the professional and moral maturity of these candidates would be of a proper level. Selection of an elite, strategy and tactics of its maturation is the task of further research. [From the publication]

• Idealaus aukštosios mokyklos pedagogo beieškant / Aleksandras Jacikevičius. Akademinė edukologija 1. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2003. P. 259-266.
• Individualaus mokymosi stiliaus ir išorinių veiksnių sąveika intensyvinant svetimųjų kalbų studijas : disertacija / Beata Miniotienė. Kaunas, 2000. 119 lap.
• Lietuvos mokslo įvaizdžio formavimas visuomenėje / Artūras Labuckas, Irena Paliulytė. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2007, Nr. 2 (4), p. 64-78.
• Mokymosi visą gyvenimą edukologinės dimensijos : disertacija / Margarita Teresevičienė. Kaunas, 2001. 109 lap.
• Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas profesijos mokytojų rengime : poreikiai ir prielaidos / Aušra Fokienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, Nr. 14, p. 36-51.
• Neformalus suaugusiųjų švietimas : ypatumų ir poreikių tyrimas / Ana Jovarauskaitė, Gitana Tolutienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2010, Nr. 4 (29), p. 111-117.
• Veiksnių, įtakojančių mokymo/si kokybę, svarba kintančioje darbo rinkos plotmėje / Rita Palčiauskienė, Sigita Damanskienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2011, Nr. 2(1), p. 114-126.