Svetimųjų kalbų studijos ir palankių nuostatų joms formavimo pedagoginiai ir psichologiniai mechanizmai

LTLietuvai atgavus nepriklausomybę, įsigalėjus rinkos ekonomikai, plečiantis tautų integracijai ir ryšiams, sustiprėjo poreikis pagerinti svetimųjų kalbų mokymą universitetuose. Studentai ėmė daugiau domėtis svetimomis kalbomis, neretai reikalaudavo didinti valandų skaičių svetimųjų kalbų mokymuisi. Norint labiau įsigilinti į susidariusią dabartinę svetimųjų kalbų mokymosi padėtį, išryškinti pačių studentų nuostatas, 1998—1999 m. Vilniaus universiteto Matematikos (75 studentai), Chemijos (35), Medicinos (93) ir Gamtos (120) mokslų fakultetuose buvo atlikta 325 pirmo ir antro kurso studentų anketinė apklausa. Pateiksime kai kurias išryškėjusias tendencijas, poslinkius, spragas ir laimėjimus. Tik 4 proc. matematikų ir chemikų teigia, kad per daug valandų skiriama svetimųjų kalbų mokymuisi; apie 37 proc. studentų teigia, jog svetimosios kalbos studijoms skiriama per mažai valandų; apie 59 proc. studentų mano, jog valandų svetimosios kalbos studijoms pakanka. Net 13,6 proc. (o 8,6 proc. neapsisprendę) apklaustųjų teigia, kad svetimosios kalbos mokymasis universitete niekuo nesiskiria nuo jų mokymosi vidurinėse mokyklose. Savarankiškai pasirengti svetimosios (anglų) kalbos pratyboms studentams reikia per vieną savaitę daugiau nei vienos valandos — 51,6 proc., mažiau nei vienos valandos — 33,2 proc. ir daugiau nei trijų valandų — 11,2 proc. Savarankiškai studijuoja anglų kalbą 15,3 proc., nėra poreikio ir savarankiškai nesimoko 19,9 proc., yra poreikis, bet savarankiškai nesimoko — 64,8 proc. Apie 6 proc. apklaustųjų teigia, kad nereikėtų mokyti anglų kalbos; tai kiekvieno asmeninis reikalas; 83 proc. įsitikinę, jog mokyti svetimosios kalbos universitete būtina; 11 proc. neapsisprendę.22,4 proc. studentų lankytų svetimosios kalbos pratybas, jeigu jos būtų ir mokamos, 41,6 proc. mokamų pratybų nelankytų, 36 proc. neapsisprendę. Pateiksime suvestinę atsakymų apie svetimosios kalbos studijų motyvus (1 lentelė). Kaip rodo lentelės duomenys, tik 67,6 proc. studentų lanko svetimosios kalbos pratybas, nes jiems tai įdomu. Vadinasi, svetimosios kalbos studijos toli gražu ne visus domina. Kyla klausimas, ar lingvodidaktika galėtų padėti formuoti palankią svetimosios kalbos mokymosi nuostatą. Jei taip, kur didaktinės, psichologinės ir kt. paslaptys? Kyla klausimas, ar lingvodidaktika galėtų padėti formuoti palankią svetimosios kalbos mokymosi nuostatą. Jei taip, kur didaktinės, psichologinės ir kt. paslaptys?. [Iš teksto, p. 268-269]Reikšminiai žodžiai: Nuostatos; Pedagoginiai ir psichologiniai mechanizmai; Pedagoginiai ir psichologiniai mokymosi mechanizmai, studentai; Studentai; Svetimosios kalbos; Užsienio kalba; Užsienio kalbos; Foreign language; Foreign languages; Pedagogical and psychological mechanisms; Pedagogical and psychological mechanisms for studying languages; Students; Students in higher education; The provisions.