Užsienio kalbų mokymosi strategijos

LTUžsienio kalbų mokėjimas šiame inlormacinių technologijų ir žinių visuomenės kūrimo amžiuje — visuotinai pripažinta būtinybė. Šiuolaikinis bet kurios srities specialistas turi įgyti ne tik dalykinę kompetenciją, informacinį raštingumą, socialinius gebėjimus, bet gebėti bendrauti keliomis užsienio kalbomis, būti pasirengęs mobiliai profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą. Užsienio kalbų mokymasis — specifinis dalykas, reikalaujantis nuolatinio kalbos vartojimo, nuolatinio tobulinimo, todėl būtini gebėjimai mokytis savarankiškai bei išlaikyti įgytus mokėjimus. Siekiant patenkinti visuomenės ir individo užsienio kalbų mokymosi poreikius ir parengti besimokančiuosius savarankiškam bei autonomiškam kalbos mokymuisi, jos išlaikymui ir tobulinimui visą gyvenimą, reikia žinoti veiksnius, lemiančius sėkmingą užsienio kalbos mokymąsi ir įsisavinimą. Vienas iš veiksnių, įgalinančių besimokantįjį pasiruošti aktyviam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi bei kalbos tobulinimui, — jo supažindinimas su mokymosi strategijomis, sudarymas sąlygų jas pasirinkti ir įsisavinti, t.y. strateginio komunikacinės kompetencijos komponento įvaldymas. Mokymosi strategijos visų pirma leidžia besimokančiajam mokytis kalbos pagal savo individualų mokymosi stilių bei psichologines charakterio savybes, palengvina besimokančiojo socialinę psichologinę adaptaciją mokymosi aplinkoje bei naudojant kalbą realioje gyvenimo situacijoje. Kadangi daugumos besimokančiųjų užsienio kalbos motyvacija yra instrumentinė, t.y. kalbos mokomasi, kad ją vartojant būtų galima atlikti kitas gyvenimo keliamas užduotis, susijusias su darbu, kvalifikacijos tobulinimu, bendravimu ar akiračio plėtimu, vadinasi, kad besimokantieji užsienio kalbos turi ne tik įgyti kalbos pagrindus, bet taip pat įvaldyti savarankiško kalbos mokymosi ir tobulinimo būdus.Daugelio autorių teigimu, mokymosi strategijų naudojimas laiduoja besimokančiojo autonomiją ir savarankiškumą mokymosi procese [Wenden A., 1985; Oxford R., 1996; Little D., 1991; Macaro E., 1997]. Atsižvelgiant į šiandienos keliamus reikalavimus efektyviam užsienio kalbos įsisavinimui ir išlaikymui bei savarankiškam tobulinimui visą gyvenimą, siekiant pagerinti užsienio kalbų mokymo, mokymosi bei įsisavinimo efektyvumą bei rezultatyvumą, aktualu ištirti, kokias mokymosi strategijas taiko Lietuvos studentai, besimokantys užsienio kalbų. Tai lemia dabartinė Lietuvos situacija, kurioje, padidėjus užsienio kalbų mokymosi poreikiui, trūksta metodikų, padedančių suaugusiajam veiksmingai išmokti užsienio kalbą. Čia esame užsibrėžę tikslą — išanalizuoti mokymosi strategijų sampratos problemą edukologijoje, išskiriant jų specifiškumą mokantis užsienio kalbų ir jas įsisavinant. Tikslą realizuojantis tyrimas buvo vykdomas sprendžiant šiuos uždavinius: 1. Apibrėžti mokymosi strategijų sąvoką ir strateginio komponento vietą komunikacinės kompetencijos kontekste. 2. Atlikti teorinę palyginamąją mokymosi strategijų tyrimų metaanalizę. 3. Apibendrinti empirinio tyrimo, atlikto VDU 1998-2002 m., rezultatus. Darbe taikyti šie tyrimo metodai: lyginamoji mokymosi strategijų srities literatūros analizė, metaanalizė, anketinė apklausa, statistinė analizė pagal SPSS —PC duomenų apdorojimo programą. [Iš teksto, p. 254-255]Reikšminiai žodžiai: Mokymasis; Mokymosi strategijos; Tiesioginės, netiesioginės mokymosi strategijos mokantis užsienio kalbos universitete; Užsienio kalba; Direct and indirect learning strategies while learning foreign language in higher education; Foreign language; Learning; Learning strategies.

• Edukologijos pradmenys / Leonas Jovaiša. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2001. 276 p.
• Learning of maritime vocabulary in maritime studies / Vilma Pranckevičiūtė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2020, T. 5, p. 169-178.
• Mokykimės kalbų kompiuteriu / Aldona Ramoškienė, Vytautas Šernas. Acta paedagogica Vilnensia. 2000, t. 7, p. 201-207.