LTStraipsnyje aptariamos svarbiausios prūsų kalbos būdvardžių su priesaga –ing– darybos, struktūros ir vartosenos problemos. Atskirai analizuojami vediniai iš daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių. Pavyzdžiai ir galimos rekonstrukcijos pateikiami lentelėse, iš kurių matyti visi turimi ir būtini analizei duomenys: nurodomi pamatinis žodis, galimi priesagos variantai. Darybinę analizę paremia ir papildo vediniai iš nagrinėjamųjų būdvardžių su priesaga –isk–, turintys sudėtinę priesagą –ing–isk–. Analizė parodė, kad, be neabejotinų panašumų (darybos modelis, produktyvumas ir kt.), prūsų kalbos būdvardžiai daug kuo skiriasi nuo lietuviškųjų ir latviškųjų. Labai dažna deverbatyvinė ir deadjektyvinė prūsiškųjų būdvardžių kilmė, būdingi tolimesni dariniai su priesaga –isk–. Prūsų būdvardžiai yra minkštojo kamiengalio, jiems būdingi struktūriniai priesagos variantai, kurių atsiradimą galima sieti su deverbatyvinė kilme; įvairus (šakninis ar priesaginis) kirčiavimas, krintančioji priesagos priegaidė. Bendrabaltiškų vedinių su priesaga –ing– rasti sunku, nes kiekvienu atveju ryškūs darybos, struktūros ar semantikos skirtumai. Kartais prūsiški būdvardžiai turi atitikmenų tik lietuvių ar tik latvių kalboje. Kai kuriuos prūsų būdvardžius galima tik tipologiškai gretinti su panašios semantikos rytų baltų būdvardžiais. Todėl, tiriant vietovardžius, asmenvardžius, tautovardžius ar kitus darinius su priesaga –ing– būtinai reikia atsižvelgti į nagrinėjamųjų žodžių lokalizaciją, nustatyti, kurios kalbos dirvoje jie atsirado ir tik tuomet aiškintis darybą ir kilmę ar rekonstruoti formą.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Būdvardis; Daryba; Latvių kalba; Priesaga; Priesaginis būdvardis; Prūsų kalba; Struktūra; Vartosena; Adjective; Baltic languages; Derivation; Latvian language; Prussian language; Structure; Suffix; Suffixal adjective; The Latvian language; The Lithuanian language; The Old Prussian language; Usage.