1647 ir 1674 m. "Ewangelie polskie у litewskie” leksika

LTStraipsnyje aptariami leksikos skirtumai Jono Jaknavičiaus 1647 m. išleistose „Ewangelie polskie y litewskie“ (JE47) ir jų redagavimo būdai 1674 m. „Evangelijų“ vertime (JE74). Naujojo leidimo redaktorius stengėsi „Evangelijų“ tekstą kalbos atžvilgiu suvienodinti. Visais 23 atvejais, kai JE47 lietuvių kalbos žodžiai susiduria su skoliniais, JE74 redaktorius teikia pirmenybę pirmiesiems variantams (nusidėjęs, -usi aba griešnykas -> nusidėjęs, -usi; adyna aba valanda -> valanda; viešpat(i)s, gaspadorius, šeimininkas -> viešpat(i)s; slūžyti aba tarnauti -> tarnauti; viernas aba teisus -> teisus; tinklas aba nevadas -> tinklas etc.). Be to, JE74 redaktorius vengė retų žodžių ir rinkosi dažniau senuosiuose lietuvių kalbos raštuose, ypač „Evangelijose“, naudotus žodžius. Tai, kad keletas skolinių pasitaikė tik vieną kartą, šalia lietuvių kalbos žodžių, o vėliau buvo EJ74 redaktoriaus atmesti, atrodo, liudija jų periferinį statusą ir redaktoriaus pastangas norminti tekstą. Taip pat aptariami vieno iš dviejų skolinių pasirinkimo motyvai, pvz., turgavyčios (turgus) -> turgus; prieraunykas (prieras) -> prieraunykas; šviečijimas (liudymas) -> sviečymas. Galima teigti, kad pasirinktos dažniau tuo metu vartotos leksemos. Nuosekli kalbos faktų atranka liudija pokyčius ir tam tikrą kalbos norminimo proceso egzistavimą rytiniu raštų kalbos variantu parašytuose raštuose. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Leksika; Leksikologija; Leksiniai variantai; Leksiniai vienetai; Leksinės gretybės; Redagavimas; Senoji lietuvių kalba; Sinonimai; Skoliniai; Editing; Lexical doublets; Lexical items; Lexicology; Lexis; Loanwords; Old Lithuanian; Synonyms.

ENThe article deals with lexical doublets in Jonas Jaknavičius' 1647 Ewangelie polskie у litewskie (JE47) and with the way in which they were corrected in the 1674 edition of this work (JE74). The editor of this new version did away with these doublets, leaving only one of the competing lexical items. In all 23 instances where JE47 has Lithuanian lexemes occurring alongside loanwords, the editor of JE74 decides in favour of the former, e.g., nusidėjęs, -usi aba griešnykas ->nusidėjęs, -usi, adyna aba valanda ->valanda, viešpat(i)s, gaspadorius, šeimininkas ->viešpat(i)s, slūžyti (aba tarnauti) ->tarnauti, viernas (aba teisus) teisus, tinklas (aba nevadas) ->tinklas etc. The editor of JE74 also avoids rare lexemes and opts for counterparts more frequently used in Old Lithuanian writings in general, and in the Ewangelie in particular. The fact that several loanwords occur only once, alongside a native соunterpart, and were subsequently discarded by the editor of EJ74, seems to testify to their peripheral status and to the editor's endeavours to lend the text a genuine Lithuanian character. The motives for choosing one out of two loanwords, as in the case of turgavyčios (turgus) —>turgus, prieraunykas (prieras) -) prieraunykas, šviečijimas (liudymas) ->sviečymas, are also discussed. We may assume that the lexemes ultimately chosen were more characteristic of the usage of those days. This conscious selection of means of expression reflects the changes and normalisation processes going on in the eastern variety of written Lithuanian. [From the publication]