Znaczenie dwujęzycznych korpusów w polsko‑litewskich badaniach konfrontatywnych

LTStraipsnyje lyginami dviejų tyrimų, susijusių su hipotetiniu modalumu lenkų ir lietuvių kalbose, rezultatai. Vienų tyrimų, atliktų drauge su Danuta Roszko, rezultatai gauti tradiciniais metodais (dešimtajame dešimtmetyje nesinaudojant dvikalbiais tekstynais); vėlesnių tyrimų metu naudotasi skaitmeniniais lenkų-lietuvių kalbų šaltiniais. Pagrindinis dėmesys skiriamas išskirtiems leksiniams tipams. Skaitmeninių šaltinių naudojimas leido nustatyti, kad dviejose kalbose išskirtų hipotetinio modalumo priemonių skaičius šiek tiek padidėjo. Be to, ribos tarp atitinkamų grupių tapo aiškesnės ir akivaizdesnės. Patvirtinama galimybė naudoti atitinkamų priemonių grupes gretimų grupių reikšmės atskleidimui. Daroma išvada, kad šis reiškinys dabar yra akivaizdus, panašūs rezultatai buvo gaunami ir ankstesnių tyrimų metu (nenaudojant skaitmeninių šaltinių). Skaitmeniniai resursai analizuoti pagal originalo kalbą: vertimai iš lenkų k. į lietuvių ir atvirkščiai, vertimai į lenkų ir lietuvių kalbas iš trečiųjų kalbų (iš vokiečių, anglų arba rusų k.). Šie tyrimai parodė, kad nėra reikšmingo poveikio dviejų kalbų vartojamų leksinių vienetų skaičiui ir įvairovei. Šis faktas įrodo aukštą vertėjų kompetenciją. Kai kurių lenkų ir lietuvių kalbų leksikos vienetų formalus panašumas neturi reikšmingos įtakos pasirinktai formai tikslinėje kalboje. Verčiant iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, dalis leksinių vienetų verčiama morfologinėmis priemonėmis. Lenkų kalbos hipotetinis modalumas vertimuose į lietuvių kalbą kartais išryškinamas morfologinėmis formomis.Nustatyta, kad verčiant lietuvių kalbos modus relativus formas į lenkų kalbą pastebimas visiškas reikšmės praradimas (taip pat ir hipotetinės). Kai kuriais atvejais, pastebėjus vertimų iš lietuvių į lenkų kalbą skirtumus, preliminarus medžiagos lietuvių kalba palyginimas su jos vertimu į rusų k. atskleidė, kad nepaisant patvirtintos vertimo krypties (iš lietuvių į lenkų kalbą), iš tiesų yra vertimas iš rusų k. į lenkų k. Tačiau siekiant įrodyti šią hipotezę, reikia sukurti trikalbį lenkų-lietuvių-rusų tekstyną atrinktai medžiagai sistematizuoti ir toliau tyrinėti. Straipsnyje pateikiami lenkų-lietuvių kalbų leksikos hipotetinio modalumo rodiklių statistiniai duomenys. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbis (paralelinis) tekstynas; Gretinamasis tyrimas; Gretinamosios studijos; Hipotetinis modalumas; Hipotetinė modalumo kategorija; Lenkų kalba; Paralelinis lenkų-lietuvių korpusas; Bilingual corpus; Contrastive study; Hypothetical modality; Lithuanian; Lithuanian, Polish, contrastive studies, hypothetical modality, parallel; Polish; Polish-Lithuanian corpus.

ENIn his article, the author compares and contrasts the results of his own research on the hypothetical modality in Polish and Lithuanian: a) carried out together with Danuta Roszko, using the traditional method (without use of bilingual corpora in the 90s); b) with use of parallel Polish-Lithuanian corpora resources. As for the contrast of the two methods, special attention has been drawn to the lexical exponents singled out. The use of the corpora resources resulted in the fact that the number of exponents of hipothetical modality singled out in the two languages has slightly risen. Moreover, the borders between the corresponding groups of exponents have become more distinct and obvious. There has been confirmed a possibility of using the corresponding groups of exponents to express the meanings of the adjacent groups. The conclusion has been drawn that this phenomenon is as obvious now as it was earlier expected (in studies without use of bilingual corpora). The separate analysis of corpora resources with the division into the material being a) mutual Polish-Lithuanian translations (i.e. from Polish into Lithuanian and vice versa) and b) translations into Polish and Lithuanian from third languages (here: from German, English or Russian) does not significantly influence the number and diversity of the lexical exponents applied in the two languages. This fact proves a high competence of the translators. The formal resemblance of some of the Polish and Lithuanian exponents does not have a significant influence on which form to choose in the target language. In the translations from Polish into Lithuanian, part of the lexical exponents are conveyed with morphological exponents (lack of such in Polish). The hypothetical modality understated in Polish is sometimes clarified in translations into Lithuanian with the help of morphological forms.In some translations from Lithuanian into Polish the total omission of meanings (also the hypothetical) can be noticed, which results from applying the Lithuanian modus relativus forms. In several cases where some Lithuanian-Polish divergences in translations from Lithuanian into Polish have been noticed, a preliminary comparison of a Lithuanian original material and its translation into Russian can suggest that despite the confirmed direction of translation (from Lithuanian into Polish), it can indeed be a translation from Russian into Polish. However, proving this hypothesis requires the establishing of a trilingual Polish-Lithuanian-Russian corpora for the selected material to allow systematic and consistent studies in this direction. The author gives statistical data for the Polish-Lithuanian lexical exponents of hypothetical modality to distinguish between the mutual translations (Polish‑Lithuanian) and those of third languages. [From the publication]

• Leksykalne wykładniki hipotetyczności w językach polskim i litewskim / Roman Roszko. Acta Baltico-Slavica. 2011, Nr. 35, p. 81-90.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Semantyczna kategoria określoności/nieokreśloności w języku litewskim : (w zestawieniu z językiem polskim) / Roman Roszko. Warszawa : Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy, 2004. 369 p.
• Zagadnienia kwantyfikacyjne i modalne w litewskiej gwarze puńskiej : (na tle literackich języków polskiego i litewskiego) / Danuta Roszko. Warszawa : Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy Instytutu Slawistyki PAN, 2015. 339 p.