Baltiškasis amžiaus muzikos fenomenas

LTBaltijos tautos – estai, latviai ir lietuviai – XX a. antroje pusėje patyrė ypatingą istorinę dramą – sovietų okupaciją. Jų kultūra, ypač muzika, formavosi totalitarinės ideologijos ir kitų neigiamų svetimos kultūros ženklų sąlygomis. Šios patirties rezultatas – baltiškasis minimalizmas, sujungęs tautos gyvavimo folklorinius ir dvasinius šaltinius, t. y. muzikinis stilius, atnaujinęs liaudies melodijų elementus, intonacinės ląstelės mažumą ir begalybės jausmą, garsinę erdvę, gausmą dinamiškumą – apokalipsės metaforišką ekspresiją, sakralumą ir istorinės epochos kaitą. Pasaulio sukūrimo vizija yra nauja muzikos forma, nukreipta į universalumą ir jau egzistavusi M. K. Čiurlionio (1875-1911) kūryboje, V. Bacevičiaus (1905-1970) kontempliacijose – kosminėse mistinėse poemose (simfonijos orkestrui, fortepijonui ir vargonams), naujai sužydėjo kaip tautinio atgimimo šauklys žymiausių XX a. kompozitorių kūriniuose: B. Kutavičiaus (*1951) tautos istorijos oratorijose („Paskutinės pagonių apeigos“, 1978, „Iš jotvingių akmens“, 1983), O. Narbutaitės (*1956) „Interludium“, V. Bartulio (*1954) „Šauklyje“, „Vizijoje“, esto A. Pärto (*1935) sakralinio minimalizmo meditacijose („Fratres“, „Tabula rasa“), latvių P. Vaskso (*1946) nykstančios gamtos kraštovaizdžiuose, I. Zemzario (*1951) amžinybės laukuose („Lauks“, „Mandala“, 1982).Po istorinio lūžio pasiekta post-totalitarinė baltiškojo minimalizmo drama muzikoje kulminacija yra latvio A. Kalejo (*1951) kūrinys „Via Dolorosa“ (1992), skirtas sovietų okupacijos aukoms ir amžiname įšale likusiems Sibiro tremtiniams. Sudėtinga padėtis šiaurėje atvėrė naują žmogiškojo dvasingumo dimensiją – bendrą tautų skausmą fatališko vienišumo akivaizdoje. Baltiškasis minimalizmas muzikoje įgavo pranašo vaidmenį žmogiškųjų vertybių terpėje, t. y. pakeitė filosofinio ir akustinio garso (ar intonacinės ląstelės) likimą XX a. muzikoje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baltijos tautų muzika; Baltijos šalys (Baltic states); Begalybės dimensija; Folklorizmas; Grožio samprata; Minimalizmas; Ritmo monotonija; Baltic States; Dimention of infinity; Folklorism; Minimalism; Music of Baltic nations; Rhythm monotony; The concept of beauty.

ENBaltic nations - Estonia, Latvia and Lithuania - experienced special historic drama in the 2nd part of the 20th century - occupation of the Soviet Union. Their culture, especially music was shaped in the pressure of grips of totalitarian ideology and other negative factors of strange culture. Thus, as the reaction to such experience there shaped Baltic minimalism which connected folkloristic and spiritual sources of nations' life, i. e. style of music that refreshed the elements of folk melody, smallness of tone cell and dimension of infinity, sound spaces, rumble, dynamism - metaphoric expression of apocalypse, sacredness and change of historic time. This vision of the creation of the world is a new form of music which is directed towards versatility and which is already alive in the creation of M. K. Čiurlionis (1875-1911), contemplations of V. Bacevičius (1905-1970) - cosmic mystical poems (symphony orchestra, grand piano and organ), and which flowered again as the challenger of nation rebirth in the works of the most important composers of the 20th century: in Lithuanian history oratorios of B. Kutavičius (*1951) (Last Pagan Rites, 1978; From Jatwingian Stone, 1983), O. Narbutaitė (*1956) Interludium, V. Bartulis (*1954) The Prophet, Vision:, in the meditations of sacral minimalism of the Estonian A. Part (*1935) (Fratres. Tabula rasa), landscapes of the dying nature of Latvians P. Vasks (*1946) as well as in the field of eternity of I. Zemzaris (*1951) (Lauks. Mandala, 1982).The reached culmination of post-totalitarian Baltic minimalism drama per musica, which evidence its historicism and real resurrection after the historic break, is ostinato piece Via Dolorosa (1992) by the Latvian A. Kalejs (*1951) which is devoted to the victims of Soviet occupation and in memory of those deported and died in Siberia. That is how dramatic Northern situation opened a new dimension of human spirit - common pain of the nations in the presence of fatal loneliness. Baltic minimalism, as a style of music, performed the role of the prophet in the sphere of human values, i. e. the role that changes philosophic and acoustic sound (or tone cell) destiny in the music of the 20th century. [From the publication]