Metų laikų ženklai dabartiniuose lietuvių sveikinimuose su šventėmis

LTStraipsnio tikslas – XX a. pabaigos–XXI a. pradžios rašytiniuose lietuvių sveikinimuose išskirti metų laikus ženklinančius įvaizdžius ir paieškoti semantinių paralelių sujų traktuote lietuvių kultūros tradicijoje. Analizuojant paaiškėjo, kad metų laikus žyminčių įvaizdžių daugiausiayrakalėdiniuose, naujametiniuose, velykiniuose ir gimtadienio sveikinimuose. Gimtadienio sveikinimuose mėgstama išskaičiuoti metų laikus arba, remiantis iš mitinio mąstymo paveldėta metų laikų ir žmogaus gyvenimo tarpsnių koreliacija, konkretų metų laiką susieti su sveikinamo žmogaus amžiumi. Metų laikus šiuose sveikinimuose reprezentuoja standartiniai sezoninius gamtos pokyčius atspindintys įvaizdžiai. Velykiniuose sveikinimuose iš metų laikams atstovaujančių įvaizdžių dažniausi yra saulė, žaluma bei žiedai ir paukščiai. Sveikinimuose Kalėdų ir Naujųjų metų proga vyrauja gamtiniai snaigių ir sniego, ypač išskiriant snigimo būdą – verpetais, ir šerkšno įvaizdžiai. Saulės, sniego, šerkšno semantika artima tai, kuri jiems buvo teikiama tradiciniuose ateities pranašavimuose. Metų virsmą linkstama vaizduoti, pasitelkiant žirgo arba pražydėjimo simboliką, kurios šaknys glūdi tradicinėje kultūroje. Būdingiausius metų ribą nurodančius įvaizdžius – duris, langą, slenkstį – taip pat galima sieti su archajinės kultūros palikimu. Kaip parodė archetipinė sveikinimų įvaizdžių analizė, labiausiai įsigali įvaizdžiai, kurių kilmė archajiška, nors patys sveikinimų kūrėjai ir siuntėjai dažniausiai to nežino. Tokiu būdu sveikinimai prisideda prie senosios simbolikos išsaugojimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archajinė tradicija; Archetipas; Metų laikai; Simbolika; Sveikinimas; Įvaizdis; Šiuolaikinis folkloras; Šiuolaikinis folkloras, sveikinimas, įvaizdis, archetipas, simbolika, archajinė tradicija, metų laikai; Archaic tradition; Archetype; Contemporary folklore; Contemporary folklore, greetings, image, archetype, symbology, archaic tradition, the seasons; Greetings; Image; Seasons; Symbology; Symbols; The seasons.

ENThe article aims to single out images which mark the four seasons of the year in written Lithuanian greetings of the late 20th – early 21st centuries and to search for semantic parallels with their interpretation in the Lithuanian cultural tradition. The analysis has indicated that the majority of images marking seasons appear in Christmas, New Year, Easter and birthday greetings. In birthday greetings it is preferred to enumerate seasons or, according to the correlation between the seasons of the year and the periods of the person's life inherited from the mythical thinking, to associate a concrete season with the age of the person the greeting is addressed to. The seasons of the year in these greetings are represented by standard images reflecting the seasonal changes of nature. In Easter greetings the most freąuent images representing the seasons of the year are the sun, the greenery/blossoms, and birds. In Christmas and New Year greetings the images of hoarfrost and snowflakes/snow, singling out especially snow whirs, dominate. The semantics of the sun, snow, and hoarfrost is close to that which was attributed to them in traditional divinations. The turn of the year tends to be represented by employing the symbology of the horse or blossoming, which has its roots in the traditional culture. The most common images marking the boundary of the year – the door, the window, and the doorstep – can also be related to the heritage of the archaic culture. As the archetypical analysis of images present in greetings has shown, the images of archaic origin become the most dominant, even though their creators and senders most often do not perceive it. In this way, greetings contribute to the preservation of the ancient symbology. [From the publication]