Markets and meanings : nationalism, land, and property in Lithuania

LTŽemė yra vienas svarbiausių socialinių tikslų ir ekonominių pasirinkimų sandūros objektų. Tautiniai judėjimai teikia didelę reikšmę žemės nuosavybės sistemai bei jos panaudos būdams. Žemės rinkose neįmanoma išvengti socialinio reikšmingumo. Vyriausybės dažnai reguliuoja žemės nuosavybę siekdamos su tapatumo klausimais susijusių tikslų. Tautinis tapatumas yra vienas tokių. Šiame knygos skyriuje analizuojamas žemės rinkos ir tautinio tapatumo ryšys Lietuvoje posovietiniu laikotarpiu. Nepriklausoma Lietuva atsisakė geopolitinės Rytų krypties ir užsienio ekonomikos politikoje atsigręžė į Vakarus. Siekdama dar Sąjūdžio suformuluotų ir visuomenės vieningai remiamų tikslų, Lietuva buvo viena pirmųjų posovietinių valstybių, įsivedusių nacionalinę valiutą ir palikusį ankstesnę pinigų sąjungą. Lietuva atsisakė muitų sąjungos ir laisvos prekybos susitarimų su Rusija ir NVS bei savo ekonomiką siekė perorientuoti į Europą. Valstybės prekybos ir finansų sistemą lėmė politiniai prioritetai. Jie veikė ir žemės rinkoje, tad diskusijos dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams atspindėjo visuomenės diskusijas dėl Lietuvos tautinio tapatumo. Skyriuje pirmiausia apibrėžiamas santykis tarp nacionalizmo ir politinės ekonomijos posovietinėje Lietuvoje. Po to nagrinėjama Lietuvos visuomenės europietiškumo idėjos svarba tautiniam tapatumui. Analizuojami Lietuvos vyriausybių vykdytos žemės politikos pokyčiai, siejant juos su viešųjų ir parlamentinių debatų dėl žemės pardavimo užsieniečiams kaita. Galiausiai apibendrinama, kaip Lietuvos atvejis padeda geriau suprasti šiuolaikinį nacionalizmą.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Lietuvos Respublika; Nacionalizmas; Nacionalizmas Lietuvoje; Nuosavybė; Politinė ekonomija; Rinka; Sąjūdis; Viešasis diskursas; Žemė; Žemės nuosavybė; Žemės nuosavybės problemos Lietuvoje; Žemės rinka Lietuvoje; Baltic states; Land; Land ownership; Land property issues in Lithuania; Lithuania; Markets; Markets for land in Lithuania; Nationalism; Nationalism in Lithuania; Political economy; Property; Public discourse; Sajudis; The Republic of Lithuania.

ENThe Earth is an essential part between the social objectives and economic choices. National Movements regard to the land ownership system and its loan use as particularly important. It is impossible to avoid social significance in land markets. Governments often regulate land ownership addressing the identity-related aims. National identity is one of these issues. In this section of the book, the relationship between identity and national land market in Lithuania in post-Soviet period is examined. Independent Lithuania abandoned the geopolitical orientation of the East and accepted the foreign economic policy from the West. In pursuit of the goals formulated by Reform Union and unanimously supported by the society, Lithuania was one of the first post-Soviet states to adopt the national currency and leave the former monetary union. Lithuania declined the union of customs and all the Free Trade agreements with Russia and Commonwealth of Independent States (CIS). The goal was to make the economics in accordance with the European model. The country's trade and financial system was driven by political priorities. They were effective on the land market, thus the debate on Lithuanian land sales to foreigners reflected the public debate on the national identity of Lithuania. The relationship between nationalism and the political economy in post-Soviet Lithuania is defined in the first section. Then, the importance of the idea of the European society of Lithuanian society for national identity is examined. The changes (related to public and parliamentary debates on the sale of land to foreigners) in land policy implemented by Lithuanian governments are being analyzed. Finally, it is summarized how the Lithuanian case helps to better understand the contemporary nationalism.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics
• Istorija / History