Language policy in Lithuania
LTLietuvių kalba yra vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės etninio ir kultūrinio savitumo elementų, neatsiejama dvasinės tautos kultūros dalis, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, valstybės ir individo, valstybės ir visuomenės visų sričių santykių kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucija jai suteiktas valstybinės kalbos statusas. Tolesnė jos raida ir plėtros perspektyvos priklauso nuo valstybės pasirinktos kalbos politikos. Pagrindinis Lietuvos kalbos politiką nustatantis teisės dokumentas yra Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, kuriame išplėtota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostata „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“, o 2003 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės kalbos politikos gairės - dokumentas, kuriame išdėstyta lietuvių kalbos raidos skatinimo strategija. Naujomis politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sąlygomis Gairėse iškelti svarbiausi vienas nuo kito neatsiejami valstybinės kalbos politikos tikslai: 1) užtikrinti valstybinės kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse; 2) patenkinti naujus, Europos integracijos lemiamus žinių visuomenės poreikius; 3) skatinti kūrybingą kalbos paveldo panaudojimą kalbos vartosenos reikmėms. Svarbiausias uždavinys - planingai ir kūrybingai veikti valstybinės kalbos raidą taip, kad visuomenė suvoktų savosios kalbos vertą ir nenusiviltų jos galiomis. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: European integration; Funkcionalumas; Gairės; Kalbos paveldas; Kalbų politika; Valstybines kalbos politikos gairės; Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Valstybinės kalbos politika; Europos integracija; Functionality; Guideliness; Language heritage; Language policy; State language policy; The State Commission of the Lithuanian Language; The State Language Policy Guidelines.
