LTStraipsnio tikslas – glaustai aptarti lietuviško žodžio „kraitis“ etimologiją ir semantiką, siekiant parodyti jo ryšį su žodžiu „krienas“. Lietuvių kalbos daiktavardis „kraitis“ aptinkamas nuo XVI a. pabaigos daugelyje šaltinių. Straipsnyje pateikiami XVI–XX a. pavyzdžiai. Analizuojamos senovės šaltiniuose šiam žodžiui suteikiamos reikšmės. Pirminė žodžio „kraitis“ reikšmė koreliuoja su žodžiu „krienas“. Formaliu požiūriu tokia lyginamoji analizė nėra beprasmė. Apofoninius šaknies variantus tyrinėjo O. Schraderis. Dabarties lingvistai tokiai analizei nepritaria. Keletas dalykų trukdo rekonstruoti bendrą šių žodžių kilmę. Pirma, tai – fonetinio pobūdžio skirtumai, kuriuos iš dalies padeda įveikti morfologinė analizė. Antra, tai – semantiniai skirtumai, kuriuos dalinai paaiškina etnografiniai duomenys. Žodžių giminingumą leidžia tyrinėti lietuvių ir latvių kalbos lyginamoji analizė. Straipsnyje pateikiama keletas hipotezių, kurios rekonstruoja bendrą etimologinę žodžio „kraitis“ kilmę. Vis dėlto pirminė reikšmė (krepšys) nėra tiesiogiai susijusi su veiksmažodžiu „krieti“, kurio prasmės yra gana tolimos ir skirtingos. Todėl lyginamasis tyrimas palieka atvirų klausimų ir skatina tolesnę giminingų žodžių analizę. Apibendrinime teigiama, kad žodžiai „kraitis“ ir „krienas“ priklauso skirtingoms etimologinėms šeimoms, tačiau pasižymi formaliu ir semantiniu giminingumu. Vis dėlto atskleistos paralelės nėra atsitiktinės, jos rodo, kad tuose žodžiuose yra išlikę šnekamosios liaudies kalbos pėdsakai.Reikšminiai žodžiai: Baltistika; Baltų kalbos; Etimologija; Kraitis; Latvių kalba; Leksika; Lie. kraitis; Lietuvių kalbos tyrimai; S. lie. krienas; Semantika; Senoji lietuvių kalba; Baltic languages; Baltistics; Dot; Etymology; Latvian language; Lexis; Lith. kraitis; Lithuanian Studies; Old Lith krienas; Old Lithuanian language; Semantics.