Балто-славянская акцентологическая реконструкция и индоевропейская акцентология

LTLyginamieji baltų ir slavų kalbų akcentologijos tyrimai leidžia iki smulkmenų rekonstruoti baltų–slavų akcentinę sistemą, o tipologinis jos gretinimas su kai kuriomis kitomis laisvojo kirčio kalbų sistemomis – priskirti ją vadinamųjų paradigminio kirčio sistemų tipui. Tipologinis paradigminio tipo sistemų gretinimas su leksinio tono sistemomis rodo akivaizdų abiejų tipų panašumą. Tuo remiantis buvo iškelta ir balto–slavų akcentinės sistemos tonologinės kilmės hipotezė. Straipsnyje, vadovaujantis balto–slavų akcentinės sistemos rekonstrukcijos rezultatais, bandoma kritiniu žvilgsniu peržiūrėti indoeuropietiškąją akcentologinę rekonstrukciją. Balto–slavų akcentinė sistema yra ypač archajiška ir mažai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės. Kadangi visos kitos indoeuropiečių grupės kalbos prarado arba iš esmės perkeitė savo akcentines sistemas, vieninteliai duomenys, suteikiantys galimybę spręsti apie indoeuropietiškąją prozodinę sistemą, yra balto–slavų lyginamosios–istorinės akcentologijos rekonstrukcijos rezultatai. Tie negausūs duomenys, kuriuos suteikia senovės indų, senovės graikų ir vokiečių kalbos liudija tik tai, kad jų akcentinėse sistemose taip pat atsispindėti reiškiniai, kurie išryškėjo balto–slavų kalbose vidinės rekonstrukcijos metodu – juos savo tyrimuose autorius pavadino akcentiniu valentiškumu. Minėtieji duomenys leidžia spręsti apie kontūrinio kirčio taisyklę, kuri indoeuropiečių kalboje greičiausiai buvo tokia pati kaip ir balto–slavų akcentinėje sistemoje. Graikų kalboje sąlygos šiai taisyklei veikti buvo prarastos, o senovės indų kalboje ji gerokai pakito.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Akcentologinė sistema; Baltų kalbos; Indoeuropiečių kalbos; Kirtis; Paradigma; Slavų kalbos; Accent; Accentological system; Accentology; Baltic languages; Indo-European languages; Paradigm; Slavic languages.